Klaipėdos pilies teatre – „Varšuvos melodija”

Klaipėdos pilies teatras kviečia į trečiąją šio sezono ir 54-ąją teatro kūrybinės veiklos premjerą. Balandžio 8 ir 9 d. Žvejų rūmuose bus parodyta vieno žymiausių šiuolaikinių rusų dramaturgų Leonido Zorino (g. 1924 m.) pjesė „Varšuvos melodija”. Spektaklio režisierius – teatro meno vadovas Alvydas Vizgirda.

Varsuvos_melodija

Spektaklyje „Varšuvos melodija” vaidmenis kuria Lina Rastokaitė ir Gabrielius Zapalskis. Pilies teatro archyvo nuotr.

Prieš 50 metų „Varšuvos melodija” teisę sceniniam gyvenimui išsikovojo po sudėtingų sovietinės realybės ideologijos peripetijų (trys L. Zorino pjesės jau buvo uždraustos rodyti). 1966 m. parašyta „Varšuvietė” tuometinėje Sovietų Sąjungoje taip pat sulaukė didelio cenzūros „dėmesio”, nes joje netiesiogiai buvo kalbama apie 1947 m. išleistą įstatymą, draudžiantį SSSR gyventojams tuoktis su užsieniečiais. Maskvos Vachtangovo teatro režisierius R. Simonovas kartu su autoriumi sugebėjo išsaugoti esminius pjesės akcentus, bet teko keisti pavadinimą, keliantį asociacijas su revoliucine daina. Po uždaros „ministerinės” peržiūros spektaklis gavo cenzorių „vizą”. „Varšuvos melodija” vienu metu pasirodė Maskvos Vachtangovo ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) „Lensovieto” teatruose, o vaidino jauni, vėliau tapę rusų teatro žvaigždėmis, aktoriai Julija Borisova ir Michailas Uljanovas Maskvoje bei Alisa Freindlich ir Anatolijus Solonicynas Leningrade. Pjesė tapo etapiniu rusų dramaturgijos įvykiu ne tik dėl literatūrinių-sceninių naujovių (veiksmo įtampą išlaiko dviejų personažų monologai ir dialogai), bet ir dėl keliamos problemos – teisės mylėti kitatautį – aktualumo. L. Zorino „Varšuvos melodija” sulaukė didžiulio populiarumo – per vienerius metus ji buvo pastatyta 93 teatruose (!). Lietuvoje šią pjesę Valstybiniame akademiniame dramos teatre 1967 m. režisavo Jonas Jurašas, o vaidino Irena Garasimavičiūtė ir Arnas Rosenas.

Geros melodramos, kaip žinoma, nemiršta… Žymioji L. Zorino pjesė niekada ilgam nedingdavo iš teatro afišų, o šiandien yra vėl itin mėgstama. Jaudinanti per ilgus metus išsaugotos meilės istorija, kurią sugriovė žiauri sovietinė realybė, – tai sulaužytų likimų ir neišsipildžiusių vilčių istorija. „Varšuvos melodijos” herojai Viktoras ir Helena susitiko atsitiktinai. Jis – karą praėjęs kareivis, dabar studentas ir būsimas technologas-vyndarys, ji – konservatorijos studentė, lenkų dainininkė ir galimai būsima žvaigždė. Du jauni žmonės įsimyli vienas kitą. Juos išskiria Stalino įstatymas. Viktoras ir Helia po 10-ies metų susitinka Varšuvoje, o dar vėliau – Maskvoje. Deja, kartu su prabėgusia jaunyste blėsta ir jų jausmai. Akivaizdu, kad visa, kas geriausia ir brangiausia, likę praeity…

Klaipėdos pilies teatras ir režisierius A. Vizgirda su L. Zorino kūryba susitinka pirmą kartą. „Varšuvos melodijoje” tik du personažai, du vaidmenys ir abu – pagrindiniai, kuriuos kuria Lina Rastokaitė ir Gabrielius Zapalskis. Beje, šių aktorių kūrybinė karjera prasidėjo būtent Klaipėdos pilies teatre (Lina debiutavo Ž. Anujo „Orkestre”, o Gabrielius – S. Cveigo „Amoke”). L. Rastokaitė aktorinio meno mokėsi KU Teatro meno fakultete (dabar – Menų akademija), plačiajai publikai žinoma iš TV serialų „Moterys meluoja geriau”, „Gyvenimo receptai” ir projektų „Žvaigždžių duetai”, „Muzikinė kaukė”, vaidina „Domino” teatro spektakliuose. G. Zapalskis baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vaidina teatro laboratorijoje „Atviras ratas”, Keistuolių teatre, Klaipėdos jaunimo teatre.

Spektakliui „Varšuvos melodija” muziką sukūrė Gintaras Kizevičius, scenografė Daina Ališauskaitė-Zinovičienė, kostiumų dailininkė Aina Zinčiukaitė.

Premjera Klaipėdos Žvejų rūmų teatro salėje balandžio 8 ir 9 d. 18 val.
Bilietus platina „Tiketa” ir www.teatrai.lt (5.00 €, moksleiviams, studentams, senjorams ir žmonėms su negalia taikomos nuolaidos).

Parašykite komentarą