Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Inferno-Paradiso” – Palangoje

Vilniaus teatras „Meno fortas” 2019 m. kovo 15 d. pajūrio gyventojus nudžiugins unikaliu spektakliu “Inferno-Paradiso”. Tai paskutinis autorinis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus sceninis darbas. Jame į vientisą veiksmą sujungtos geriausios ir įspūdingiausios dviejų spektaklių „Dieviškoji komedija” ir „Rojus”, sukurtų pagal Dante’s Alighieri poemą, scenos.

SONY DSC

“Meno forto” archyvo nuotr.

Pirmą ir kol kas vienintelį kartą spektaklis buvo parodytas 2018 metų liepos 20 d. režisieriaus gimtojoje Šiluvoje, Jono Pauliaus II aikštėje. Tąkart spektaklis buvo emocionaliai ir šiltai sutiktas daugiau nei tūkstančio susirinkusių žiūrovų iš visos Lietuvos. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje kuria Rolandas Kazlas (Dantė), ilgametis Nekrošiaus spektaklių aktorius Vaidas Vilius (Vergilijus), Ieva Kaniušaitė (Beatričė), režisieriaus studentė, šiemet baigianti režisūros studijas Muzikos ir teatro akademijoje ir jau sukūrusi įspūdingą vaidmenį Nekrošiaus spektaklyje „Cinkas. Zn”. Muzikinį spektaklio takelį režisieriui padėjo kurti ir Andrius Mamontovas.

Kurdamas savo „Dieviškosios komedijos” sceninę versiją, Eimuntas Nekrošius akcentavo poeto-menininko-kūrėjo vidinio pasaulio grožį, visomis jo spalvomis – kankinančiais sapnais, draskančiomis abejonėmis, nepasitikėjimu savo jėgomis ir gebėjimais bei trumpomis džiaugsmo valandėlėmis, kurios užplūsta nuveikus darbą. O svarbiausia, kas lydi Dantę visos jo kelionės po pomirtinį pasaulį metu, yra meilė Beatričei ir Tikėjimas. Paskutiniai spektaklio žodžiai: „Rojus yra…”

Pernai mirus Eimuntui Nekrošiui, jo mintys apie menininko ir kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmę ir laikinumą suskamba ypač prasmingai, skaudžiai ir verčia susimąstyti.

Inferno_Paradiso

“Meno forto” archyvo nuotr.

Savo mintimis apie darbą su režisieriumi dalinasi aktorius Rolandas Kazlas: „Repetuojant spektaklio „Rojus” finalą, režisierius Eimuntas Nekrošius aktorei, kūrusiai Beatričės vaidmenį, pasakė: „Atsisuk į žiūrovus ir ištark: „Rojus – yra”. Šios frazė nemirtingoje Dantės poemoje nėra, tai buvo sąmoningas ir tvirtas Režisieriaus prašymas, teigimas, patvirtinimas. Ir kiekvieną sykį šios scenos repeticijų metu savo absoliučia emocine klausa jis klausėsi šios frazės skambėjimo, savo pastabomis tobulino aktorės intonacijas ir būseną, kad tie du žodžiai nuskambėtų įtikinamai.

Dabar, kai Režisieriaus nėra tarp mūsų, galima tvirtai paliudyti, kad tai buvo Žmogus, kūręs nuolatinį Rojų teatro scenoje. Tai buvo Dieviškasis Režisierius, sugebėjęs žmogiškumą pakelti iki Dieviškumo. Eimuntui Nekrošiui, vienam iš labai ir labai nedaugelio, manau, pavyko pranokti savo profesijos, teatro ir apskritai – meno ribas ir pažvelgti į žemiškąjį žmogaus gyvenimą tarsi iš kitos, Dieviškosios, pusės. Visuose jo spektakliuose, visose mizanscenose, kiekvieną akimirką žmogus – aktorius yra gražus. Režisierius, kaip ir jo spektaklio personažas Dantė, pabandė sujungti (ir jam pavyko!) žemę ir dangų, tuo įrodydamas, jog žmogus gali tą padaryti.

Pernai vasarą, ruošiantis dviejų spektaklių „Dieviškoji komedija” ir „Rojus” kompozicijos „Inferno-Paradiso” parodymui Režisieriaus gimtinėje Šiluvoje, po vienos iš repeticijų susėdom, prisiminėm dabar jau nebevaidinamus abu spektaklius pagal Dantę Aligjerį. Režisierius, išpūsdamas dūmą, tarė: „Kokia poezija! Galėtum klausytis ir klausytis… Ne laiku mes su Dante. Nesuprato mūsų…”

Manau, kad Eimuntas Nekrošius, kaip Kūrėjas, viską darė laiku, ir kas suprato, tas – suprato. Kaip žmogus, deja, išėjo dar per anksti… Bet tokia buvo jau kito Režisieriaus valia. Jeigu Rojus iš tiesų yra, tvirtai tikiu, kad Režisierius Eimuntas Nekrošius nusipelnė būti jame. Rojaus nuojautą jis mums paliko labai realiai. Asmeniškai galiu pasakyti, jog man nusišypsojo didelė laimė, garbė ir likimo dovana būti šio Rojaus Pasiuntinio pakeleiviu čia, žemėje.”

Inferno_Paradiso2

“Meno forto” archyvo nuotr.

Taip jau lėmė aukštesnės jėgos, kad „Inferno-Paradiso” tapo savotišku Eimunto Nekrošiaus testamentu ir su juo dirbusiems bei visiems teatre kuriantiems žmonėms – nebijoti imtis sunkių, iš pirmos pažiūros neįveikiamų darbų ir įgyvendinti juos sąžiningai, jaučiant atsakomybę už tai, apie ką ir kokiomis meninėmis priemonėmis kalba šiuolaikinis teatras.

Teatras „Meno fortas” Palangos koncertų salėje spektaklį „Inferno-Paradiso” vaidins kovo 15 d., penktadienį, 19 val. Bilietus platina „Tiketa”.

Teatro „Meno fortas” informacija

Leave a Reply