Šokio spektaklis „Mergaitė su degtukais”: dviejų pasaulių akistata

Šokio teatras „Judesio erdvė” žiūrovus pakvietė į spektaklį, kuris paskatino prisiminti vieną ryškiausių Hanso Kristiano Anderseno pasakų. „Mergaitė su degtukais” – visiems ne kartą girdėtas ar skaitytas kūrinys, kuris toli gražu nekvepia laiminga ir gražia istorija.

Scena iš šokio teatro „Judesio erdvė“ spektaklio „Mergaitė su degtukais“. Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Prisipažinsiu, prieš eidama į spektaklį suskubau skaityti pasakos, ką paskutinį kartą dariau greičiausiai prieš dvidešimt metų, ir tądien akis į akį susidūriau su problemomis, apie kurias rėkte rėkia šis kūrinys. Nors pasaka ir skirta vaikams, mano manymu, labiausiai paliečia ir sujaudina suaugusiuosius.

Šiame sumaterialėjusiame pasaulyje mes vis rečiau pastebime ir užjaučiame skurstantį, išalkusį, vienišą, gyvenantį be artimųjų meilės bei šilumos, jaukaus namų židinio, be šypsenos veide, pamiršusį, ką reiškia garsiai juoktis, nežinantį, kaip atrodo graži ir šviesi diena visomis prasmėmis. Todėl norisi pasidžiaugti, kad teatras nelieka abejingas šioms temoms, kad suteikia žiūrovui galimybę sustoti, atsimerkti, apsižvalgyti ir savo kūnu išgyventi dviejų pasaulių akistatą.

Kadangi spektaklis „Mergaitė su degtukais” visgi kurtas vaikams, visa šokio teatro „Judesio erdvė” kūrybinė komanda susivienijo dėl vieno gražaus ir prasmingo tikslo – paliesti ir suvirpinti mažųjų žiūrovų širdis, supažindinti su realybe, su kuria jiems šiandien netenka susidurti. Tad kalbėti ganėtinai sunkiomis, tačiau aktualiomis temomis pasirenkama viena įtaigiausių meninių priemonių scenoje – šokis. Spektaklio choreografės Laura Geraščenko ir Elinga Serapinaitė kartu su visa armija mažųjų „Judesio erdvės” šokėjų sukūrė nepaprastą šventę ir reginį Klaipėdos dramos teatro scenoje.

Žiūrovas, sutelkęs visą savo dėmesį į veiksmą, vykstantį scenoje, turėjo galimybę čia pat vizualiai skaityti nuosekliai atpasakojamą H. K. Anderseno pasakos istoriją. Akivaizdu, kad spektaklio režisierė Justina Jukonytė pasistengė, jog siužetas išliktų ganėtinai aiškus ir suprantamas. Atkartotas kiekvienas pasakoje aprašytas vyksmas, perteikta joje glūdinti emocija. Pagrindinė istorijos herojė, kaip pasakoje, taip ir scenoje pasirodo ilgais šviesiais plaukais, ant kurių tupia iš dangaus krentančios baltos snaigės, basomis kojytėmis, sušalusi, visų atstumta, nuliūdusi, besiblaškanti tarp gatvėje zujančios minios, kurią įkūnija darniai sujungtas šiuolaikinio šokio ir baleto ansamblis. Pasitelkę ne tik judesį, bet ir vaidybos elementus, mažieji šokėjai bandė kurti pasakoje aprašyto šventinio vakaro nuotaiką: kas švarinosi namuose, kas ruošė skaniausius patiekalus, kas puošėsi gražiausiais apdarais. Šokis, vaidyba, šviesos, muzika, kostiumai – visi šie elementai, sujungti į vieną darnią visumą, dėliojo pagrindinius istorijos taškus.

Pačios ryškiausios ir didžiausią įspūdį šiame spektaklyje palikusios – degtukų uždegimo scenos. Nebuvo galima nesižavėti maršo žingsneliu į sceną žygiuojančiais degtukais, kuriems įsiplieskus, pasirodydavo pasakoje aprašyta liepsnojanti ugnis, gardžiai kvepianti ir vėliau atgyjanti žąsis, žvakutėmis ir gražiais paveikslėliais nusagstyta eglutė bei mirusi močiutė. Tiesa, negaliu nepabrėžti, kad nepasimesti istorijoje, kurią pasakojo šokėjai, padėjo itin charakteringi dizainerės Linos Andriukonės kostiumai bei muzikos autoriaus Kristijono Lučinsko garso takelis. Jų dėka visi mergaitės pasąmonėje iškilę vaizdiniai po kiekvieno degtuko įžiebimo tapo atpažįstami ir dar labiau priartino žiūrovus prie pačios pasakos. Tiesa, glumino tik scenoje pasirodžiusios mergaitės baltais tiulio sijonais bei šydais, priminusios mažas nuotakas. Norėjosi interpretuoti, kad tai visgi mirusios močiutės apsireiškimo scena, kuomet mergaitė kartu su ja iškeliauja į geresnį ir gražesnį pasaulį, tačiau šioje vietoje likau visko iki galo neperskaičiusi.

Ir vis dėl to protu nesuvokiama, kiek darbo ir pastangų buvo įdėta į šį spektaklį, kurio vaizdiniai vis dar šmėsteli akyse. Nesuskaičiuojamas „Judesio erdvės” šokėjų būrys, kurį nuo pat mažų dienų vienija didžiulė meilė šokiui, kartu su talentinga spektaklio kūrėjų komanda žiūrovams padovanojo unikalią galimybę pabūti pasakoje.