Prieš premjerą: tarptautiniame spektaklyje – kančia, vidinė laisvė ir tikėjimas

Šokio teatro „Judesio erdvė” gyvos muzikos ir šokio spektaklis „Liberta TEM” jungia Lietuvos, Portugalijos ir Ispanijos kūrėjus. Jie meta iššūkį įsisenėjusiam visuomenės požiūriui, kad kančia yra bausmė. Pasak projekto režisierės ir choreografės Lauros Geraščenko, spektaklyje ji parodoma kaip kelias į laisvę, o tikėjimas – kaip tvirta atrama gyvenimo kelionėje.

Liberta_Tem

Simonos Kiūpelės nuotr.

Jautri moters istorija skatins atsigręžti į save

– Kaip kilo spektaklio idėja?

– Aš visada renkuosi kalbėti apie tai, kas kyla iš mano vidaus, per ką einu savo gyvenime, kas yra tikra ir mano pačios išjausta. Ši kančios, kaip dovanos, vidinės laisvės ir tikėjimo, kaip pagrindinės atramos tema visų pirma aktuali man pačiai. Stebint pokyčius tiek savyje, tiek mane supančioje aplinkoje, kilo noras kalbėti apie tai per meną. Gyvenimas – tai nuolatinė kelionė. Nuogas gimei, nuogas ir mirsi. Nieko su savimi neišsineši. Nei titulų, nei statuso, nei turtų, nei artimo žmogaus.

Būti laisvam visomis prasmėmis – kiekvieno troškimas. Ar būti laisvam – tai būti laimingam? Ar būti laisvam – tai nekentėti? Ir kaip pamatyti ir priimti kančią kaip dovaną?

– Koks spektaklio scenarijus? Kaip jį pristatytumėte žiūrovams?

– Spektaklis kuriamas remiantis garsaus norvegų psichiatro Finno Skarderudo knyga „Nerimas: klajonės po modernųjį Aš” įtraukiant autentiškas istorijas iš dienoraščių.

Tai jaunos moters gyvenimo istorija. Joje atskleidžiama, kaip skausmingos patirtys, vedančios per kančią ir jos, kaip dovanos, suvokimą bei priėmimą išlaisvina, sustiprina ir atskleidžia žmogaus unikalumą. Siužete persipins santykio nebuvimo su tėvais tema, užstrigusios mergaitės moters kūne išgyvenimai bei meilės istorija tarp daktaro ir pacientės.

Šiame spektaklyje kiekvienas atras dalį savęs. Kviečiu leistis į šią istoriją tam, kad išėję būtume drąsūs kalbėti apie save, priimtume ir apkabintume savo širdį ir atrastume, kas man yra atrama gyvenime. Kur noriu eiti? Kaip noriu gyventi? Kas trukdo man tapti laisvu žmogumi?

– Menine išraiška pasirinkote atskleisti jausmus, kuriuos dažnai žmonės nori užsklęsti savyje – baimę, kančią. Turbūt kūrybinis procesas buvo nemenkas iššūkis?

– Išties pasiruošimas sunkus, tačiau kartu ir žavus. Kadangi komanda tarptautinė, tenka ieškoti įvairių komunikavimo bei kūrybos formų. Visus spektaklio dalyvius vienija bendras galutinis tikslas, kiekvienas dirbame ties savo dalimis, klijuodami po gabalėlį mozaikos. Gyvai visi susitiksime kovo 8 dieną ir judėsime į finišo tiesiąją.

Susivienys Lietuvos, Portugalijos ir Ispanijos kūrėjai

– Spektakliui susibūrė gausus būrys profesionalų iš trijų šalių?

– Šiam projektui įgyvendinti jėgas sujungia į Lietuvą pirmą kartą atvykstantis kompozitorius ir pianistas iš Portugalijos Rui Filipe Martins Dos Reis, vokalistė iš Ispanijos Mili Vizsano Jean, Klaipėdos dramos teatro aktorius Donatas Švirėnas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, scenografė Angelina Furmaniuk-Savickienė bei šviesų dailininkas Mantvydas Poškus ir aš – šokio teatro „Judesio erdvė” vadovė.

Be galo džiugu, kad šis projektas išskirtinis tuo, jog kompozitorius iš Portugalijos ir vokalistė iš Ispanijos atvyksta į Lietuvą pirmą kartą. Ir būtent į šokio teatrą „Judesio erdvė”. Įdomu stebėti, kaip vyksta kūrybinis procesas tarp dviejų kompozitorių R. Filipo ir K. Lučinsko. Šio projekto stiprybė ir grožis, kad sujungiami kiekvieno kūrėjo išskirtinumai, gabumai, stipriosios pusės. Kiekvienas šiame projekte dalyvaujantis kūrėjas turi užduotį: kaip galiu kalbėti apie vidinę laisvę, kančią ir tikėjimo dovaną per tai, ką darau geriausiai? Per melodiją, per judesį, per vaidybą, per scenografiją ir per šviesas. Iš kiekvieno mūsų išskirtinių dovanų ir gimsta unikali mozaika.

banga_logo1

Leave a Reply