Operos „Lokys“ kostiumus sendina ne laikas, o profesionalai

Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti, kaip gimsta operos sceniniai kostiumai bei atributai.

Operos „Lokys“ kostiumų eskizai. Prokadras.lt nuotr.
Operos „Lokys“ kostiumų eskizai. Prokadras.lt nuotr.

„Numegzta“ lokio krūtinė

Tądien, kai lankėmės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvykloje, čia vyko intensyvus pasiruošimas artėjančiai operos „Lokys“ premjerai: prie siuvimo mašinų palinkusios profesionalios siuvėjos intensyviai dirbo arba matavo rūbus pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykstantiems operos solistams.

Pirmiausia pasimatėme su sceninius rūbus besimatuojančiu grafo tarnu Pranciškumi – solistu Kęstučiu Nevuliu, vėliau atvyko ir pats Grafas – solistas Andrius Apšega. Pranciškui siuvamas frakas turi pabrėžti jo varganą statusą, Grafo apdarai privalės slėpti, o gal slapčia publikai atskleisti jo dvilypę prigimtį. Po puošniais, bet niūrių spalvų Grafo drabužiais publika išvys gauruotą, lokio kailį primenančią krūtinę.

Kęstutis Nevulis matuojasi sceninį kostiumą. Prokadras.lt nuotr.
Kęstutis Nevulis matuojasi sceninį kostiumą. Prokadras.lt nuotr.

Kaip gimsta šis sceninis atributas? Muzikinio teatro grimo dailininkė Aira Braždienė pasakoja, kad būtent plaukuotos krūtinės imitacijos sukūrimas jai tapo iššūkiu besiruošiant operai „Lokys“. „Teko panaudoti plaukus iš senų perukų bei vąšeliu juos pritvirtinti prie specialaus tinklelio. Taip ir gimė „plaukuota“ lokio krūtinė“, – pasakojo A. Braždienė.

Savo herojaus neteisiu…

Net kelis sceninius kostiumus operoje „Lokys“ turėsiantis Grafas – solistas Andrius Apšega sakė, kad su sceniniais rūbais jaučiasi labai patogiai, o batus mielai avėtų kasdien. „Grafą scenoje išvysite su kasdieniu drabužiu ir vestuviniu kostiumu. Šie sceniniai rūbai tarsi paprasti, bet kartu ir įmantrūs. Svarbiausia, kad aš su jais jaučiuosi puikiai ir net įkvėptas sceniniam veiksmui, – akcentavo A. Apšega.

Sceninius drabužius matuojasi solistas Andrius Apšega. Prokadras.lt nuotr.
Sceninius drabužius matuojasi solistas Andrius Apšega. Prokadras.lt nuotr.

– Grafo vaidmuo man, kaip solistui, labai įdomus. Šis herojus – pusiau žmogus, pusiau lokys, tad tai labai dėkinga kūrybinė terpė atsiskleisti tiek kaip solistui, tiek kaip aktoriui. Grafas turi žvėrišką pradą, tačiau su tuo visomis jėgomis kovoja. Deja, ne jis pats pasirinko, kokiu užgimti. Tokia jo prigimtis, tad savo kuriamo herojaus neteisiu… Jį galima pateisinti vien dėl atsidavusios meilės Julijai. Vardan nuoširdaus jausmo Grafas bando keistis ir būti teisingu, mylinčiu žmogumi. Deja… Man B. Kutavičiaus „Lokys“ – viena gražiausių nacionalinių operų, tad didelė garbė joje dainuoti“, – džiaugiasi solistas.

Kostiumų dailininkas Dainius Bendikas. Prokadras.lt nuotr.
Kostiumų dailininkas Dainius Bendikas.

Kostiumų „sielos“ paieškos

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvyklos profesionalės sceninius rūbus siuva pagal operos kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko kūrybinį sumanymą ir eskizus. Siekiant subtilaus autentiškumo, operos „Lokys“ kostiumų gamybos procese naudojamos autorinės kostiumų dailininko rūbų konstrukcijos, sukurtos skulptūrinio modeliavimo principu. Šia netradicine prieiga kostiumuose interpretuojama klasikinio rūbo stilistika, atskleidžianti šio kūrinio laiką ir erdvę.

„Sekdami režisieriaus Gintaro Varno sumanymą, siekiame, kad operos „Lokys“ kostiumų išskirtinumą pabrėžtų ne spalvinė gama, o formos bei siluetai. Kaip kostiumų dailininkas sceniniuose drabužiuose siekiu  tikrumo, atliepiančio kiekvieno operos personažo esmę, tad rūbai medžiagiškumo prasme natūralūs, sugeriantys šviesą. Kostiumai atidžiai sendinami, o tai pabrėžia „Lokio“ personažų savitumą, suteikia jiems scenines „sielas“. Šios operos siužetas – tarsi veidrodis, parodantis mūsų kasdienį gyvenimą, kur ne visada išgyvename tai, ką norime išgyventi…“ – pasakojo kostiumų dailininkas D. Bendikas.

Nauji-seni rūbai

Operos „Lokys“ kostiumų sendinimui specialiai iš Vilniaus atvyko bei juos sendina menininkė Eglė Petrošiūtė. „Kiekvienam drabužiui būtina istorija. Jei ne rūbų sendinimas, atlikėjai į sceną išeitų su naujais drabužiais, o kostiumui trūktų užbaigtumo. Mums pagal kostiumų dailininko D. Bendiko sumanymą norisi pabrėžti, kad veiksmas scenoje vyksta prieš daugiau nei šimtą metų. Opera „Lokys“ slepia stiprią ir jautrią istoriją, tad norisi, kad žinutę žiūrovams neštų ne tik solistai, muzika, bet ir vaizdas“, – pasakoja E. Petrošiūtė.

Dailininkė Eglė Petrošiūtė. Prokadras.lt nuotr.
Dailininkė Eglė Petrošiūtė. Prokadras.lt nuotr.

Dailininkė E. Petrošiūtė pasakoja rūbų sendinimu susidomėjusi prieš penkerius metus bei to mokėsi iš daugiau nei 15 metų tai darančios kolegės. „Dažniausiai sendinu drabužius, skirtus kinui. Lietuvoje nėra sendinimui skirtų mokslo studijų, tad šio meno paslapčių mokausi iš kolegų ir savos praktikos. Sendinimui skirtų medžiagų ieškome Lietuvoje, atsisiunčiame iš Vokietijos arba gaminuosi pati. Man labai įdomu perprasti, ko siekia kostiumų dailininkas, kokia spektaklio atmosfera ir vizija, bei bandyti tai įgyvendinti“, – tikina teptuku ir specialiais dažais drabužius sendinanti E. Petrošiūtė.

Operos „Lokys“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Premjera – spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose. Ateikite ir tapkite pirmaisiais operos žiūrovais!

Leave a Reply