Jaunųjų operos talentų karta prikels legendinę „Bohemą”

Uostamiestyje bręsta nauja auksinė operos talentų karta, kuri mes iššūkį legendiniams šio žanro atlikėjams. Tuo bus galima įsitikinti rugpjūčio 5, 6 dienomis, kai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atgims vienas sėkmingiausių „Vilnius City Opera” operos pastatymų – G. Puccini „Bohema”.

Dalia ir Jonas

Režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas. Organizatorių archyvo nuotr.

Ši ypač stiprios komandos – režisierės statytojos Dalios Ibelhauptaitės, maestro Gintaro Rinkevičiaus, scenografo Dick Bird bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus – dar prieš dešimtmetį pastatyta opera jau visai netrukus ir vėl stebins žiūrovus naujoje ir modernioje Lietuvos pajūrio erdvėje – Palangos koncertų salėje.

Idėja atlydėjo iki Klaipėdos

Pagrindinius vaidmenis atliks naujos kartos operos žvaigždės Merūnas Vitulskis, Viktorija Miškūnaitė ir gausus kitų, daugiausiai uostamiesčio, operos talentų būrys. Šiuo spektakliu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato 2016-ųjų „Muzikinį rugpjūtį pajūryje”.

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Jono Sakalausko, tai bus išskirtinis įvykis Vakarų Lietuvoje. Operoje „Bohema” sužibės stiprus kūrybinės grupės desantas, kuris pakels uostamiestyje kuriamos operos žanrą į aukštesnę kokybę. Jis nė neabejoja, kad dvelkiantys pajūriu naujosios kartos „bohemiečiai” pritrauks ne tik išrankiuosius Vakarų Lietuvos kultūros mėgėjus, bet ir žiūrovus iš visos šalies. O gal net ir taps tarsi švyturiu kitiems jauniesiems operos solistams, kurie keliaus į uostamiestį realizuoti savo sugebėjimų ir idėjų.

J. Sakalauskas pridūrė, kad mintis atgaivinti režisierės D. Ibelhauptaitės režisuotą operą „Bohema” jį persekiojo dar iki tol, kai prieš pusmetį perėmė Klaipėdos muzikinio teatro vadovo vairą, ir galiausiai ši idėja ištikimai atlydėjo į Klaipėdą.

„Mąsčiau, kad uostamiestyje statyti šią operą būtų puikus užmojis, kadangi čia yra daug jaunų, talentingų žmonių, gyvenančių spalvingą menininko gyvenimą, ir jie neabejotinai galėtų įkūnyti legendinius „bohemiečius”. Sykiu šios operos pastatymas yra labai artimas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizijai – suteikti galimybę pasireikšti jauniems žmonėms, parodyti naują operos atlikėjų, ypač klaipėdiečių, kartą bei dalyvauti įdomiuose projektuose”, – dėstė J. Sakalauskas ir pridūrė besidžiaugiantis galimybe dirbti su išskirtine režisiere – D. Ibelhauptaite.

„Ji yra labai reikli, tad padarys viską, kad sukurtų aukščiausią kokybę ir kad spektaklis būtų paveikus publikai”, – aiškino teatro vadovas.

Paklaustas, kodėl nusprendė kasmetinio festivalio atidarymo šventę perkelti ir operą parodyti būtent Palangos koncertų salėje, J. Sakalauskas tikino, kad ši erdvė visų pirma buvo pasirinkta dėl savo kur kas didesnių nei Muzikinio teatro mastų bei prabangios erdvės. Taip pat ir noro „prisijaukinti” erdvę, kuri, gali būti, teatrą uždarius rekonstrukcijai, kuriam laikui taps naujais namais.

Nauja energija, užsidegimas, įtaigumas

Režisierė Dalia Ibelhauptaitė neslėpė emocijų – ji jaučiasi tiesiog fantastiškai ir pakylėtai, kad netrukus pajūryje atgims jos 2006 m. režisuota opera. „Nutiko geriausia, ko galėjau tikėtis, – šį sezoną švęsime mūsų veiklos 10-metį ir ta proga atgimsta mūsų pirmasis spektaklis. „Bohema” plečia mūsų darbus į tuos Lietuvos kampelius, kuriuose anksčiau nebuvome – su šiuo pastatymu pristatome ne vieną ryškų jauną talentą. Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru ir tikiu, kad tęsime savo draugystę. Bohemiečių idėjos plečiasi ir plinta”, – juokėsi D. Ibelhauptaitė.

Paklausta, kaip vyksta pasiruošimas, pašnekovė atsakė, kad repeticijos vyksta tiesiog puikiai. Šiuo metu su solistais dirba jaunasis režisierius Gediminas Šeduikis, kuris šį pastatymą gerai pažįsta.

„Jis su mūsų kolektyvu dirba jau devynerius metus ir yra mūsų užaugintas talentas, kuris už savo režisuotą E. Humperdincko operos „Jonas ir Greta” pastatymą su Vilniaus miesto opera gavo „Auksinį scenos kryžių”. O aš prisijungsiu repeticijose jau finaliniame etape. Aišku, man labai norisi dalyvauti, viską žinoti, patarti, padrąsinti. Tačiau esu tikra, kad su naujaja karta turi dirbti jauni talentai – šiuo atveju aš pasitikiu Gediminu kaip savimi”, – tikino režisierė.

Tačiau ji neslepia, kad iššūkiai, statant operą, yra dideli, kadangi pečius slegia didžiulė atsakomybė: „Nesinori, kad žmonės galvotų, jog netrukus atgimsianti opera yra lygiai tokia pati, kokia buvo ir prieš tai. Taip, vizualiai ji nesiskirs, bet norisi, kad žiūrovai pajustų visiškai naują energiją, užsidegimą ir įtaigumą. Juk dirba jauni, talentingi žmonės. Nėra nė vieno, kuris anksčiau būtų dainavęs šiame pastatyme. Mūsų spektakliai visada skiriasi tuo, kad su kiekvienu solistu yra individualiai dirbama ir jis labai savitai kuria vaidmenį.”

Beje, D. Ibelhauptaitė jau penketą metų ieško galimybių sukurti bendrą projektą su operos solistu Merūnu Vitulskiu. Tačiau prieš tai niekaip nepavykdavo suderinti laiko dėl didelio abiejų užimtumo. Tad šiandien režisierė neslėpė entuziazmo, kad pagaliau atsirado galimybė realizuoti savo sumanymą ir padirbėti kartu.

D. Ibelhauptaitės režisuota „Bohema” vertinama kaip ypač kinematografiškas operos darbas. Kai ji buvo pristatyta viešai, tiek kritikai, tiek žiūrovai vienbalsiai gyrė būtent operos solistų aktorinius talentus, realistišką paryžietišką dekorą, puikius J. Statkevičiaus sukurtus kostiumus. Šis pastatymas, anot režisierės, yra labai vizualus, patrauklus, jame – daug veiksmo ir paryžietiško gyvenimo detalių. „Kai kurie žiūrovai turės pasižiūrėti operą net kelis kartus – kad viską spėtų apžiūrėti, na, ir, aišku, dar kartą išgirsti dievišką Puccini muziką”, – šypsojosi pašnekovė.

Šiek tiek apie operą „Bohema”

Italų kompozitoriaus Giacomo Puccini’o (1858–1924) vienos žymiausių operų „Bohema” premjera įvyko 1896 m. Ji iki šiol išlieka viena populiariausių operų, statomų žymiausiuose pasaulio teatruose.

Operos siužeto centre – meilės ir mirties drama, nerūpestingas, tačiau skurdus jaunų menininkų gyvenimas. Bohema (pranc. bohème) romantizmo laikais imta vadinti laisvųjų profesijų žmonių – aktorių, dailininkų, rašytojų ir kitų – aplinką bei jų padriką, „nestandartinį” gyvenimo būdą, kartais ekscentrišku elgesiu, šmaikštumu, ironija pridengiant rūpesčius, buities skurdą, tikruosius jausmus.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija

Leave a Reply