Ispanas ir taivanietė naujas galimybes atrado Klaipėdos muzikinio teatro orkestre

Talentingus lietuvaičius vilioja užjūrio kraštai, o užsieniečius traukia Lietuvos pajūris: nuo spalio mėnesio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą papildė altų grupės koncertmeisteris ispanas Gerardo Benjamin Verbruggen Cerda ir jo žmona taivanietė Tai-Ling Chi, grojanti smuiku. 

Klaipėdos pajūris jiems primena Alikantę ir Taivaną, bet žiema ir sniegas – vis dar egzotika. Ir iš Klaipėdos po pasaulį sklinda tinklaraštis apie klasikinę muziką mandarinų kalba, kuriamas Tai-Ling Chi.

Sėkmingas sutapimas

Užsieniečių poros manymu, į Klaipėdą juos atvedė likimas. „Kai  pandemija atėjo į mūsų gyvenimus,  buvo sunku su ja susitaikyti, nes tam tikra prasme viskas sustojo. Vieną popietę, būdamas namie,  internete ieškojau darbo pasiūlymų ir pamačiau, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ieško altininko. Apie Lietuvą mažai žinojau, tačiau gyvendamas užsienyje bendravau su keletu  muzikantų iš Lietuvos. Iškart prisiminiau dideles jų širdis bei puikius profesinius įgūdžius. Jie nuolat pasakodavo, kokia graži yra Lietuva. Ir jie teisūs! Pasidomėjęs daugiau pamačiau, kad teatro orkestre paskelbtas konkursas ir laisvai vietai pirmųjų smuikų grupėje užimti. Būtent tokio darbo ieškojo mano žmona Tai-Ling ir mes nutarėme bandyti. Išsiuntėme reikalingus duomenis bei įrašus ir gavome atsakymą, kad mes abu perėjome pirmąjį atrankos etapą. Antram etapui turėjome keliauti į Lietuvą ir dalyvauti perklausoje. Mums sekėsi ir štai naujas gyvenimo etapas, – sako jaunoji šeima, labiausiai besidžiaugianti galimybe dirbti viename orkestre. – Mums tai – privilegija ir puiki galimybė.“   

Žiema ir sniegas – kažkas neįtikimo

Naujas kolektyvas, nauja šalis ir nepažinta kultūra. „Labai  džiaugiausi turėdamas galimybę čia dirbti  ir pažinti naują kultūrą bei žmones. Anksčiau teko groti įvairiuose baleto, operos ir teatro spektaklių  pastatymuose, tačiau koncertmeisterio poziciją iki šiol buvo tekę išbandyti tik simfoniniame orkestre.  Šio vaidmens prisiėmimas naujoje šalyje su savitais papročiais ir muzikine kultūra man reiškė naują iššūkį. Buvau pasirengęs jį priimti. Visi muzikantai, dirbantys Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, labai  profesionalūs. Man teko susipažinti su puikiais solistais, choristais bei, žinoma, profesionaliuoju vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu, kuris turi labai aiškią ateities viziją. Esu patenkintas darbo aplinka teatre“, – akcentuoja G. B. Verbruggen Cerda.

Anot muzikinio teatro naujų narių, žmonės darbe ir už jo ribų labai malonūs ir draugiški, todėl lietuvių kalbos nemokėjimas jiems nekliudo bendrauti ir gerai jaustis. „Kalbu anglų, vokiečių, olandų ir ispanų kalbomis. Mokytis lietuvių kalbos sunkiau nei tikėjausi, tačiau nėra nieko neįmanomo. Noriu išmokti kalbėti lietuviškai, kad galėčiau laisvai bendrauti su žmonėmis ir geriau suprasti, kas vyksta aplink  mane. Atvykus į Lietuvą, mane nustebino šalies grožis. Klaipėdoje jaučiuosi kaip namie. Mano  gimtasis miestas taip pat uostamiestis ir aš visada jaučiau ryšį su jūra. Laisvalaikiu mėgaujuosi jūros vėju, druskos kvapu ir saulėlydžio spalvomis. Prie to pridėkime žiemos sezoną su sniegu – kažkas neįtikimo, – sako G. B. Verbruggen Cerda. – Kalbant apie mano ateitį, esu linkęs mėgautis darbo procesu ir pasitikiu, kad jis mane nuves ten, kur ir turiu atsidurti. Prisiminkime, kad Klaipėda netrukus turės naują muzikinio teatro pastatą – tai didelis potencialas kolektyvui augti bei didžiulė motyvacija likti ilgam laikotarpiui. Man Klaipėda – idealus miestas, kuriame galiu gyventi ir tobulėti profesine prasme.“

Pirmiausiai išgirdo grojant

G. B. Verbruggen Cerda pasakoja būsimą žmoną Tai-Ling sutikęs viename Vokietijos orkestre. „Tuo metu orkestre atlikau stažuotę, o ji atvyko pavaduoti kitą orkestro smuikininkę. Tad prieš susipažįstant jau turėjome galimybę išgirsti vienas kito grojimą (juokiasi). Susipažinome, o po pusmečio pažinties  susituokėme Danijoje. Kartu apsigyvenę Ispanijoje įkūrėme styginių kvartetą „Ensemble San Pablo”, kurio dėka turėjome galimybę kartu keliauti po pasaulį rengdami koncertus. Dabar turiu geriausią partnerę savo  gyvenime – mus sieja keli skirtingi vaidmenys: vyras ir žmona, styginių kvarteto partneriai, orkestro kolegos.  Meilė – fantastiškas jausmas. O kartais ji net turi panašumų į darbo paieškas… Turi paleisti dalykus, kurie tau nepalankūs, kad aplink tave atsivertų erdvė, kuri natūraliai pritrauks tai, ko ieškai. Pianistas Artūras Rubinšteinas yra sakęs: jei tu myli gyvenimą, gyvenimas myli  tave…“ – sako altų grupės koncertmeisteris.  

Pažintis su miestu – bėgiojant

Taivanietė Tai-Ling Chi, Muzikiniame teatre grojanti smuiku, sako su Klaipėda susipažįstanti bėgiodama. „Bėgiodama stiprinu kvėpavimą, o tai man padeda koncertų metu. Mane nustebino tai, kad  Klaipėdoje kas kelis kvartalus randu nedidelį parką. Čia gausu dėmesio vertų skulptūrų. Kasdien  eidama pasivaikščioti atrandu naujas miesto įdomybes. Vaikščiodama palei Danės upę jaučiu, kad  mano siela įsikrauna. Čionykštė gamta man suteikia daug įkvėpimo. Man labai patinka jūra  – greičiausiai dėl to, kad mano gimtasis Taivanas yra sala. Taip pat šiame multikultūriniame mieste jaučiu vokiškos kultūros atgarsius, o Vokietijoje praleidau savo studijų metus. Nekantriai laukiu naujojo Muzikinio teatro pastato atidarymo. Manau, kad turėti profesionaliai įrengtą operos teatrą yra būtinybė, norint pasiekti geriausių orkestro rezultatų, natūralaus akustinio garso sklidimo, taip pat ir geriausio vizualinės spektaklio dalies išpildymo, kad visa tai sukurtų malonią atmosferą ir paveikiausią efektą susirinkusiai publikai. Tada ir publika tampa organiška pasirodymo dalimi – tame slypi nemaža dalis gyvų pasirodymų žavesio. Nekantrauju, kada ir vėl galėsime pasidalinti nuostabia muzika su Lietuvos publika gyvai, pristatysime įvairaus formato kūrinius, ypač kai kūrybos procese bendradarbiauja menininkai iš įvairių šalių. Kartu mes ir sukuriame unikalų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro skambesį”, – sako Tai-Ling Chi.

Groja nuo penkerių

G. B. Verbruggen Cerda gimė Hagoje (Olandija), tačiau nuo penkerių gyveno Alikantėje (Ispanija). „Nuo penkerių mokiausi violončelės ir gitaros pradmenų, o nuo aštuonerių – mokytis groti altu. Nuo 16 metų pradėjau groti Juliano Santos lyriniame orkestre Jumilla teatre (Mursija, Ispanija). Su šiuo orkestru gastroliavau po Ispaniją”, – prisiminimais dalinasi pašnekovas.

Altininkas pasakoja, kad muziko kelias jam leido nuo pat jaunystės daug keliauti ir dirbti įvairiose Europos ir Azijos šalyse, koncertuoti įvairiose koncertų salėse. „Tai leido pažinti puikias asmenybes: muzikantus ir kitus menininkus, su kuriais dalijausi gražiomis gyvenimo akimirkomis. Galimybė pažinti skirtingas kultūras ir muziką tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu man suteikė daug daugiau, nei galėjau įsivaizduoti. Derinau įvairialypę profesinę veiklą: darbus orkestre ir kamerinės muzikos ansambliuose jungiau su muzikinių  renginių organizatoriaus, alto bei kamerinių ansamblių mokytojo veikla Ispanijoje ir Kinijoje, taip pat dirbau įvairių sceninių renginių muzikos vadovu ir net talentų ieškotoju vienai Ispanijos kompanijai. Man didelė garbė būti muziku: ši profesija tokia intensyvi ir graži! Gebėjimas per muziką publikai perduoti įvairiausius pojūčius, leisti klausytojui svajoti ar žadinti prisiminimus – kažkas labai ypatingo, unikalaus. Muzikantas turi nuolat tobulintis bei atnaujinti žinias, reaguoti į tai, kas naujo vyksta šioje srityje”, – pasakoja koncertmeisteris.

G. B. Verbruggen Cerda savo muzikinę karjerą pradėjo nuo pakaitinio alto, vėliau tapo altų koncertmeisteriu. Grojo įvairiuose Ispanijos simfoniniuose ir teatrų orkestruose. Studijuodamas Veimare (Vokietija) grojo šio miesto orkestruose. 

Iš Klaipėdos sklinda informacija mandarinų kalba

Smuikininkės Tai-Ling Chi gimtinė – Taičungas (Taivanas). „Būdas, kuriuo tuo metu galėjau pažinti Europos kultūrą, buvo mano smuikas ir klasikinės muzikos kompaktinių diskų klausymas. Galėdavau valandų valandas klausyti tokių geriausių muzikantų, kaip Gidon Kremer, Nigel Kennedy ar Anne Sophie  Mutter, koncertų. Taip susižavėjau, kad nusprendžiau rinktis šios krypties studijas, o vėliau ir darbą Europoje. Studijavau Vokietijoje apie dešimt metų: gavau bakalauro, magistro diplomus ir mokslų daktaro laipsnį. Besimokydama grojau Cologne Chamber Operos teatre, Niurnbergo ir Miuncheno simfoniniuose orkestruose, kurie man davė daug patirties. Kai su vyru atvykau į Ispaniją, tarsi atidariau kitas duris: kamerinė muzika, grojimas solo smuiku, darbas įvairiuose ansambliuose bei projektuose. Tai suteikė man galimybę išbandyti save kaip solo muzikantę ir su koncertais važinėti po visą pasaulį“, – pasakoja smuikininkė.

Taivanietei Tai-Ling Chi labai svarbus ryšys su savo miestu ir šeima. „Pandemijos metu labai padeda internetas. Kuriu tinklaraščius, kuriuose mandarinų kalba pristatau klasikinę muziką. Jie skirti mandarinų kalba kalbantiems žmonėms, išsibarsčiusiems po visą pasaulį. Siekdama pateikti kuo išsamesnę informaciją, panaudoju visas savo sukauptas žinias, o informacijos ieškau visomis kalbomis, kuriomis galiu bendrauti: vokiečių, anglų, mandarinų ir ispanų. Ir, žinoma, dabar pradedu mokytis lietuvių kalbos”, – akcentuoja pašnekovė.