Festivalis „TheATRIUM 2019″. Lietuvos teatro vitrinos gidas
|
Klaipėdos dramos teatre netrukus prasidės III tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM. Festivalio naujiena – lietuviško teatro vitrina, joje 2019 m. gegužės 21–26 dienomis bus pristatyti įdomiausi Lietuvos teatrų spektakliai, jų žiūrėti atvažiuos ir užsienio teatrų, festivalių atstovai. Kviečiame klaipėdiečius ir miesto svečius pamatyti naujus Lietuvos teatro kūrėjų darbus, susipažinti su kūrėjais, prisiminti E. Nekrošiaus kūrybą. Jums pagelbės trumpas lietuviškos programos gidas. METŲ LAIKAI, Šeiko šokio teatras  Eglės Sabaliauskaitės nuotr. Gegužės 21 d., antradienis, 16.00 val., Mažoji salė Choreografė Agnija Šeiko Choreografės Agnijos Šeiko meistriškai sustyguotas spektaklis – netikėta skirtingų atlikėjų šokio harmonija ir keturių violončelininkų gyvai atliekamas vienas populiariausių pasaulyje kūrinių. Aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanas Benas Šarka, mimas Aleksas Mažonas, šiuolaikinio šokio atlikėjas Marius Pinigis – tarsi keturios visatos stichijos, vedamos keturių violončelių skambesio per skirtingus metų laikus. KAS PRIEŠ MUS, Klaipėdos dramos teatras  Algirdo Kubaičio nuotr. Gegužės 21 d., antradienis, 18.00 val., Didžioji salė Režisierius Jonas Vaitkus Pjesė remiasi istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija) – kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, anarchistai, o kultūros ministru buvo pats maestro Arturas Toskaninis. Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d’Anuncijus (akt. Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo Mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d’Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. „Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką.” (G. Grajauskas, „Kas prieš mus”) PAMIŠĖLIS, Oskaro Koršunovo teatras  OKT archyvo nuotr. Gegužės 22 d., trečiadienis, 17.00 val., Mažoji salė Režisierius Oskaras Koršunovas „N. Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. XIX amžiuje, kai buvo parašytas kūrinys, mintis, kad Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, o šiandien taip nebeatrodo”, – komentuoja spektaklį ir jo sukūrimo motyvus režisierius O. Koršunovas. „Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaip sau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?” (N. Gogolis) KALĖS VAIKAI, Klaipėdos dramos teatras  Dmitrijaus Matvejevo nuotr. Gegužės 22 d., trečiadienis, 18.30 val., Didžioji salė Režisierius Eimuntas Nekrošius Romano „Kalės vaikai” inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai. Spektaklyje susipina daug klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susijungia, vienas vaizdinys keičia kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. „Ar ne juokinga, kad kitąkart gyvulėlis palieka didesnį atminimą nei kitas žmogus?” (S. Šaltenis, „Kalės vaikai”) STABAT MATER, „Apeirono” teatras  Ruslano Bolgovo nuotr. Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 15.00 val., Kamerinė salė Režisierė ir scenografė Eglė Kazickaitė A. Strindbergo pjesės to meto Švedijoje (pjesė „Pelikanas” parašyta 1907 m.) buvo vertinamos kritiškai, rašytojas kaltintas grubia kalba ir nepadoriais literatūriniais paveikslais. Paradoksalu, kad 2018 metais, demokratijos apogėjuje, „Apeirono” teatro režisierė, statydama spektaklį „Stabat Mater”, visiškai išsižadėjo dramaturgo tekstų. Pasirinkimą režisierė motyvavo pjesės „Pelikanas” veikėjos Dukros žodžiais: „Mes labai daug kalbame, bet gali būti, jog tai darome tam, kad žodžiais užmaskuotume esmę, tiesą.” Ši frazė tampa spektaklio kertine ašimi – vietoje tekstų atsiranda metaforinė aktorių kūno kalba. G. B. Pergolesio sekvencijos „Stabat Mater” fone pagrindinė pjesės veikėja Motina vyro rankomis paverčiama Milo Veneros skulptūros klonu, ikona. „Jai trūko iš jos atimtų ir moteriškai prigimčiai atiduotų rankų. Todėl Ji jas tiesiog atsiėmė.” TERAPIJOS, Oskaro Koršunovo teatras ir MB Scenarijų namai  Dmitrijaus Matvejevo nuotr. Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 17.00 val., Mažoji salė Režisierius Kirilas Glušajevas „Terapijos” – tragikomiškas, atviras ir intymus spektaklis apie šešias skirtingas moteris, susitikusias chemoterapijos palatoje. Už pjesę dramaturgė Birutė Kapustinskaitė 2018 metais gavo Auksinį scenos kryžių. Septynios puikios aktorės, skirtingų teatrinių mokyklų atstovės, režisuojamos Kirilo Glušajevo, pasakoja apie uždarą moterų gyvenimą ligoninės koridoriuose; į jį galima patekti ne kiekvienam, bet patekus – norisi ir verkti, ir juoktis iki ašarų. DURYS, Lietuvos nacionalinis dramos teatras  Dmitrijaus Matvejevo nuotr. Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 20.30 val., Didžioji salė Dramaturgijos autorius, režisierius, scenografas Jo Strømgren (Norvegija) Norvegijoje gimęs Jo Strømgrenas (g. 1970) yra vienas žymiausių Skandinavijos choreografų. 1998 m. įkūrė šokio trupę „Jo Strømgren Kompani”, tapo jos meno vadovu ir išplėtojo išskirtinį asmeninį stilių, kur susipina teatras, šokis, lėlių teatras, kinas, gyvai atliekama muzika ir absurdo kalba. Durys skiria „čia” ir „kitur”. Žmonės tiki, kad kitoje pusėje visada laukia kažkas geresnio. Šis tikėjimas verčia žmones judėti. Kažkur Europoje, šalių sienų, kalbų, religijų ir geografinių barjerų padalintoje žemėje, visuomet egzistavo migracijos fenomenas. Tai būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo, taip pat ir sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Spektaklyje „Durys” pasitelkiant judėjimą ir šokį keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus: pamatome užuominas į nuo seno egzistavusius migracijos modelius, priežastis ir kitimą skirtingose tautose. Girdime nepažįstamą, vien šiame spektaklyje skambančią ypatingą kalbą. TOBULA PORA (16+), Valstybinis Šiaulių dramos teatras  Sauliaus Jankausko nuotr. Gegužės 24 d., penktadienis, 17.00 val., Mažoji salė Režisierius Paulius Ignatavičius Spektaklio pagal E. Ionesco pjesę „Kliedesiai dviem” siužetas pagrįstas paradoksalia kasdiene situacija: baldais užgriozdintame kambaryje senukų pora nuobodžiai stumia laiką ir netikėtai įsivelia į beprasmį ginčą, ar sraigė ir vėžlys yra tas pats gyvūnas. Pradžioje pagyvenusios poros pokalbiai ir buitis primena banalią, daugeliui lengvai atpažįstamą kasdienybę, tačiau pamažu visa tai įgauna daug gilesnį, universalesnį turinį, kuris aštriau nei tradicinėje dramoje atveria žmonių santykių nepastovumą ir iracionalumą. Tai intriguojanti teatrinė vizija, prikaustanti žiūrovo dėmesį netikėtu siužetu ir jaunų aktorių vaidybos meistriškumu. „Tobula pora” – gyvenimiškų paradoksų komedija, skirta kiekvienam, bent kartą gyvenime mylėjusiam. „Galų gale, man nusispjaut. Šitiek metų ginčijamės dėl vėžlio ir sraigės…” (E. Ionesco, „Kliedesiai dviem”) JOBO KNYGA, Teatras „Meno fortas”  Dmitrijaus Matvejevo nuotr. Gegužės 24 d., penktadienis, 20.00 val., Didžioji salė Režisierius Eimuntas Nekrošius Šis E. Nekrošiaus spektaklis sukurtas pagal vieną bene daugiausiai klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų. „Jobo knyga” – antras E. Nekrošiaus kreipimasis į Biblijos tekstus. 2004 m. jis pastatė jaudinančią odę meilei pagal „Giesmių giesmę”. Tačiau esminiai žmogaus būties klausimai, žemiškojo gyvenimo prasmės ir amžinybės suvokimo dilema, pastangos suvokti ir atrasti Dievą, kaip kuriančią ir griaunančią likimus jėgą, yra visų pastarųjų E. Nekrošiaus spektaklių esmė. „Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios žydėjime.” Teatrologė Daiva Šabasevičienė DALYKAI, Meno ir mokslo laboratorija  Romo Davidonio nuotr. Gegužės 25 d., šeštadienis, 14.00 val., Kamerinė salė Dramaturgas ir režisierius Paulius Markevičius Spektaklyje istoriniai įvykiai ir veikėjai patalpinami į kvantinę erdvę. Persipinančios laiko, dramos, šviesos ir garso analizės bei veikėjų istorijos nukelia stebėtojus į siurrealistinę tikrovę, kur įprasti dėsniai tampa utopiniais, o kvantinės teorijos – kasdienybe. Spektaklis – tai tyrimas. Aktoriai – kvantai. Žiūrovas – stebėtojas, kuris vien savo buvimu gali pakeisti stebimojo kryptį, greitį, pasirinkimus, poelgius ar įpročius. „Meno ir mokslo laboratorija” vienija jaunus meno ir mokslo kūrėjus, vykdančius bendrus edukacinius, meno bei tyrimų projektus. Tai teatro kūrybos erdvė, neapsiribojanti vien mokslo temomis, bet skatinanti jaunųjų menininkų eksperimentus, naujų formų ir temų paiešką. HELVERIO NAKTIS (16+), Klaipėdos jaunimo teatras  Eglės Sabaliauskaitės nuotr. Gegužės 25 d., šeštadienis, 17.00 val., Mažoji salė Pjesės autorius Ingmar Villqist Bęsalygiška Karlos (akt. Laimos Akstinaitės) tarnystė ir jausmai visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam” Helveriui (akt. Paulius Pinigis) neturi ribų, jie susipynę ir susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą: motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas, švelnus moteriškumas, iš praeities šešėlių išnyranti graužatis, netikėtai prasiveržiantis noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogį nešančio pasaulio, ir blanki, bet tyra viltis būti suprastai ir išklausytai. Bet ar Karlai pavyks numalšinti begalinį kaltės jausmą ir padėti Helveriui pajusti prigimtinę teisę ir laisvę būti „kitokiam”? Kaip mes matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius? KOMIKSŲ OPERA „α” („Alfa”), Operomanija  Visvaldo Morkevičiaus nuotr. Gegužės 25 d., šeštadienis, 19.00 val., Klaipėdos kultūros fabrikas (Bangų g. 5A) Režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Dr. Gora Parasit „α” („Alfa”) – tai drąsi istorija, kurioje susipina žymaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcia Lorcos tragiško likimo motyvai, stiprios moters – jo sesers Izabelės asmenybės bruožai, lyčių lygybės, mažumų politikos temos, opera ir komiksai. Į Ispaniją po ilgų emigracijos metų grįžtanti Izabelė siekia atskleisti brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol miglotos, o jo kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfakaro miestelio Andalūzijoje. Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusios paslapties, kuri nuolat mus grąžina atgal į pradžią ir tampa „alfa” be „omegos”. „Opera „α” yra MEGA moteriška.” HAMLETMACHINE (16+), Artūro Areimos teatras  Lauros Vansevičienės nuotr. Gegužės 26 d., sekmadienis, 15.00 val., Mažoji salė Pjesės autorius Heiner Müller Režisieriaus Artūro Areimos kuriamo spektaklio meniniai iššūkiai ir formų paieškos įkvėptas pasipriešinimas sudėtingam tekstui skatina žiūrovą daryti tą patį – sąmoningai svarstyti apie didžiųjų pokyčių keliamas visuomenines ir žmogaus savivokos problemas. Kuo daugiau kalba pjesės veikėjai, tuo aiškiau, kad visi įkvėpti savo istorijų – skamba iškraipyti, iššaukiantys, intelektualūs anekdotai ir daug citatų. Tai atrodo lyg maištas, virtualios pratybos su psichinėmis lėlėmis. Šis kūrinys kalba daugeliu prasminių lygmenų, bet vienas iš pagrindinių atspirties taškų – intelektualas vėlyvojo moderno epochoje arba postmodernybėje. „Aš ne Hamletas… Mano dramos jau nebėra.” RUSIŠKAS ROMANAS (16+), Lietuvos rusų dramos teatras  Dmitrijaus Matvejevo nuotr. Gegužės 26 d., sekmadienis, 18.00 val., Didžioji salė Režisierius Oskaras Koršunovas Šiuolaikinio lietuvių dramaturgijos lyderio Mariaus Ivaškevičiaus rusų kalba sukurta pjesė „Rusiškas romanas” – svarbus įvykis Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje. Pjesė pasakoja apie rusų ir pasaulio literatūros klasiko Levo Tolstojaus (1828–1910) gausios šeimos peripetijas ir rašytojo paskutinius gyvenimo mėnesius. Dramos centre – klasiko žmona Sofja Andrejevna, dramatiškas jos likimas tapus pasaulinio masto genijaus žmona. Dramaturgas M. Ivaškevičius ir lietuvių teatro režisūros lyderis O.Koršunovas L. Tolstojaus žmonos personaže įžvelgė ir pateikė rašytojo kūrinių moteriškų personažų (visų pirma – Anos Kareninos) bruožus. „Mėgaukitės mano gėda, jūs už tai sumokėjot. Tai juk toks įkvepiantis dalykas – matyti svetimą neviltį.” Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 m. Festivalio bilietus platina Tiketa, naujienas sekite festivalio „Facebook” paskyroje. Tarptautinė festivalio programa vyks 2019 m. birželio 2–16 d. Klaipėdos dramos teatro informacija |