Tarptautinis žydų kultūros festivalis „Šalom visuos kraštuos“ grįžta į Klaipėdą!

2022 m. rugsėjo 2 – spalio 15 d. jau antrą kartą vyksiantis tarptautinis festivalis „Šalom visuos kraštuos“, skirtas žydų tautos istorijos, kultūros, meno, tradicijų pažinimui, šiemet dedikuojamas Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui ir yra miesto jubiliejui skirtų renginių programos dalis.

Graži ir prasminga šventė vėl kvies visus susitikti koncertuose, pokalbiuose, kino filmų peržiūrose, parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, žydų tradicinių šokių pamokose, ekskursijose. Šiais metais festivalio svečiai atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos. Netrūks įdomių, neeilinių susitikimų ir su festivalio dalyviais iš Lietuvos.

Festivalis atidaromas specialiai šiam festivaliui atrinktų knygos ženklų (ekslibrisų) paroda „Žydų kultūros pėdsakai“, kurioje eksponuojami skirtingais laikotarpiais sukurti žydų ir lietuvių menininkų ekslibrisai. Kūrinius  parodai atrinko ir pristato Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondas. Pasak Lolitos Putramentienės, ŠAVB Knygos grafikos centro vyr. metodininkės, minėtos bibliotekos ir fondo archyvuose yra apie du šimtus ekslibrisų, sukurtų tiek žydų kilmės, tiek lietuvių menininkų, besidominčių žydų istorijos, kultūros temomis. Ekspozicijoje Klaipėdoje matysime skirtingomis technikomis, įvairioms progoms, įžymiems asmenims sukurtus knygos ženklus, kurių didžiąją dalį sudaro ekslibrisai iš Josifo Šapiros kolekcijos. Darbų sukūrimo laikas – nuo praėjusio amžiaus vidurio iki 2022 metų. Parodos atidaryme dalyvaus Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai, kurie apie jų turimą ir puoselėjamą ekslibrisų kolekciją žino daug įdomaus – nepraleiskite progos pamatyti ir išgirsti.

Užsimezgus bendradarbiavimui su Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejumi bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi atsirado galimybė pristatyti pasaulyje žinomo litvako menininko Samuelio Bako kūrybą. Pirmą kartą klaipėdiečiai turės progą susipažinti su pasaulyje žinomo menininko darbais. Parodoje „Alegorijos“ eksponuojamose litografijose atsispindi visi svarbiausi menininko kūryboje naudojami simboliai. S. Bako kūrybos objektas – žmonija, jos praeitis ir klystkeliai, išreikšti postmodernistiniu alegorinio realizmo stiliumi. Parodą pristatys Samuelio Bako muziejaus vedėja Ieva Šadzevičienė bei muziejaus parodų kuratorė Aleksandra Jacovskytė.

Šių metų festivalyje klaipėdiečių lauks žydų liaudies muzikos koncertas. Turėsime unikalią galimybę klausyti dainų, sukurtų tuometiniuose Lenkijos štetluose. Atlikėjai iš Lenkijos: Urszula Makosz, Paweł Pierzchała, Michał Półtorak atliks poeto, dainų kūrėjo Mordecai Gebirtig (1877– 1942) ir kitų liaudies kompozitorių kūrinius.

Garsinio pasivaikščiojimo „Neegzistuojanti knyga“ metu kviesime klaipėdiečius atrasti istorinį Klaipėdos sinagogų garso paveldą seniausiais jų gyvavimo laikais, įsiklausyti į garsinę realybę, supančią, deja, jau neegzistuojančias sinagogas. Garso menininkas  iš Vokietijos Rochus Aust ir jo vadovaujama muzikos grupė „Re-Load Futura“ lydės mus  garsinio pasivaikščiojimo metu buvusių sinagogų pėdsakais Klaipėdos senamiestyje.

Viešnia iš Švedijos habil. dr. Urszula Chovaniec supažindins su žydų tautybės moterų literatūriniu palikimu 20 a., feministine perspektyva jų kūryboje, moterų rašytojų kova, pasitelkus literatūrą, dėl pripažinimo „vyriškame pasaulyje“.

Susitikime su talentingu jaunosios kartos rašytoju Iddo Gefen (Izraelis) turėsime progą ne tik kalbėtis apie šiuolaikinę Izraelio literatūrą. I. Gefen, tyrėjas ir rašytojas, turintis disleksijos sutrikimą, pasakos apie smegenų ir disleksijos ryšį, apie strategijas bei įrankius, kurie jam padėjo įveikti sunkumus, susijusius su šiuo sutrikimu.

Kaipėdiečiams pažįstama gidė, turistinių maršrutų kūrėja Laurencija Budrytė-Ausiejienė kvies į ekskursiją „Žydai XIX–XX a. Klaipėdoje“. Ekskursijos dalyvių lauks ir skanieji žydiškieji beigeliai. O kaipgi be jų?!

Komiksų kūrimo dirbtuves paaugliams „Mėmelio žydų istorijos: pasakoti vaizdais“ ves žinoma komiksų autorė, judaikos tyrėja, jidiš kalbos vertėja Miglė Anušauskaitė. Šios kūrybinės dirbtuvės – unikali proga šiandienos Klaipėdos jaunimui detaliau pažinti Mėmelyje savo laiku gyvenusius, kūrusius, mylėjusius, atostogavusius, linksmai leidusius laiką ar sportavusius bendraamžius – tarpukario žydų jaunimą.

Apie tai, kaip  kito žydų kostiumo tradicijos istorijos eigoje, kokią įtaką darė žydų tradicinei aprangai kitos kultūros, ar tradicinis kostiumas gyvuoja šiais globalizacijos laikais, sužinosime paskaitoje „Žydiško kostiumo istorija“. Po paskaitos turėsite galimybę „gyvai“ susipažinti su tradiciniais žydų tautos bei šiuolaikiniais izraelietiškais šokiais ir net patys pasimokyti juos šokti!

Paskaitos autorius ir vedėjas – Vilniuje Šolomo Aleichemo gimnazijos mokytojas, VDU lektorius Algis Davidavičius. Edukacinio užsiėmimo „Žydų liaudies šokiai“ vedėja – Šolomo Aleichemo gimnazijos šokių būrelio „Simcha“ vadovė Natalja Rapoport. Renginyje dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Alkiukai“, vadovė Elena Šalkauskienė.

Kaip ir pernai, šių metų festivalyje lauks Izraelio režisierių filmai, kuriuose – ir karčios istorinės tiesos, ir  jaunos moters gyvenimas etninių, religinių, socialinių konfliktų fone. Už galimybę demonstruoti filmus esame dėkingi Izraelio ambasadai Vilniuje.

Ar daug yra žinančių, kad 1896 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje buvo įkurta Žydų istorijos ir literatūros draugija (Verein für jüdische Geschichte und Literatur), kurios veikla ilgainiui tapo pastebima ir už Lietuvos ribų? Klaipėdoje veikusios Žydų istorijos ir literatūros draugijos veiklos tinklas ir įtaka išaugo vieno iš šios draugijos steigėjų – pirklio, literato, mecenato ir aktyvaus visuomenės veikėjo, Mėmelyje gyvenusio Leono Šeinhauzo (Leon Scheinhaus, 1865–1935 m.) dėka. Visus, kam įdomu plačiau apie tai sužinoti, kviečiame į paskaitą-diskusiją „Žydų istorijos ir literatūros draugija ir jos centrinė figūra Leon Scheinhaus“. Paskaitos autorius ir vedėjas – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktaras Hektoras Vitkus.

Festivalio uždarymo renginyje – koncerte „Auksinė Jeruzalė“ skambės ypač gražios, jautrių emocijų kupinos dainos apie Jeruzalę, apie tikėjimą ir viltį, apie išmintį ir begalinę meilę Mamai. Dainos bus atliekamos hebrajų bei jidiš kalbomis. Festivalio baigiamojo koncerto kūrinius atliks klaipėdiečiams puikiai pažįstami ir mylimi atlikėjai: Olga Šardt-Žorova, Saulius Šiaučiulis, Rima Tamo. Koncerto garso režisierius L. Urbikas.

Išsamią festivalio programą rasite ČIA.

Festivalio renginiai nemokami. Laukiame jaunimo, suaugusiųjų, šeimų, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pomėgių.

Būk su mumis ir tarp mūsų!