Šalom visuos kraštuos: žydų kultūros dienos Klaipėdoje

2021 m. rugsėjo 16–spalio 16 d. Klaipėdoje pirmą kartą vyks tarptautinės žydų kultūros dienos „Šalom visuos kraštuos“.

Agatos Szepe karpinio „Katės, rankos, dangus“ fragmentas.
Agatos Szepe karpinio „Katės, rankos, dangus“ fragmentas.

Mes gyvename vienas šalia kito, tik ar pakankamai domimės savo artimiausia kultūrine aplinka? Ar esame pasiruošę priimti kitaip kalbantį, kitaip atrodantį, kitą religiją išpažįstantį? Žydų kultūros dienų renginių gausoje ir įvairovėje visuomenė turės galimybę prisiminti bei naujai susipažinti su turtinga žydų visuomenės istorija, įdomiomis tradicijomis, savita kultūra. Klaipėdiečiai, miesto svečiai, visi besidomintys žydų tautos, tai yra bendra mūsų visų, istorija, kviečiami į paskaitas, filmų ir spektaklių peržiūras, parodą, kūrybines dirbtuves, tradicinių žydų patiekalų degustaciją.

Pirmosios tarptautinės žydų kultūros dienos Klaipėdoje – tai ne tik įdomūs, prasmingi, šilti ir pasiilgti susitikimai. Kultūros ir meno, edukaciniuose renginiuose prisiminsime savo krašto istoriją, naujai atrasime artimesnių ir tolimesnių šalių tradicijas, susipažinsime su gyvenančiųjų drauge ypatumais, mokysimės suvokti skirtingų kultūrų bendravimo svarbą, priimti atvirą ir nuoširdų buvimą vienas šalia kito.

Tikimės, kad kultūros dienos išaugs į vieną svarbiausių mūsų miesto renginių, žinomų ir vertinamų toli už Klaipėdos ribų, reprezentuojančių uostamiestį kaip daugiakultūrį miestą, kuriame gyvenančios bendruomenės yra girdimos, matomos, aktyvios. Būk su mumis ir tarp mūsų!

Šalom visuos kraštuos!             שלום־עליכם אין אַלע לענדער

PROGRAMA

Agata Szepe, karpinys „Srautai“.
Agata Szepe, karpinys „Srautai“.

RUGSĖJO 16 D. 18 VAL. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda) Agatos Szepe (Lenkija) tradicinių žydų karpinių paroda „Istorijos, iškirptos popieriuje. Inspiruojančios žydų tradicijos”.

Parodoje – rankų darbo popieriaus karpiniai, įkvėpti tradicinių žydų karpinių stiliaus, populiarių temų ir simbolikos. Eksponuojamuose kūriniuose Agata Szepe remiasi vacui stilistika (sudėtingi ornamentai, figūros užpildo visą meno kūrinio erdvę), tradicijomis, būdingomis žydų karpiniams, bei jas savitai interpretuoja. Religinės ir buities temos, sakiniai hebrajų kalba A. Szepe karpiniuose asociatyviai persipina su buvusia, įsivaizduojama, esama pasaulio žydų istorija.

Apie autorę. Agata Szepe yra Varšuvos universiteto Hebrajų studijų katedros doktorantė. Jos aistra – popieriaus karpiniai, įkvėpti žydų karpinių tradicijų, hebrajų rašto, modernaus meno pavyzdžių. A. Szepe karpiniai buvo eksponuojami POLIN muziejuje Varšuvoje (Lenkija), Rabbinatsmuseum Braunsbach (Vokietija). Autorės kūriniai buvo publikuoti žurnale „New Republic“ (JAV). A. Szepe veda ekskursijas hebrajų kalba Varšuvoje.

Paroda veiks iki spalio 15 d.

Agata Szepe, karpinys „Katės, rankos, dangus“.
Agata Szepe, karpinys „Katės, rankos, dangus“.

RUGSĖJO 17 D. 17 VAL. KKKC Meno kiemo dirbtuvėse (Bažnyčių g. 4) kūrybinės dirbtuvės „Tradiciniai žydų popieriaus karpiniai“ su menininke Agata Szepe.

Dirbtuvių dalyviai sužinos žydų karpinių istoriją, simboliką ir sąsajas su žydų kultūra bei religija. Taip pat kurs savo popieriaus karpinius, įkvėptus tradicinio žydų meno.

Tradiciniai žydų popieriaus karpiniai buvo populiarūs žydų aškenazių liaudies mene prieškariu Vidurio ir Rytų Europoje. Kartu su tradiciniais lenkų liaudies karpiniais žydų karpiniai jau XX amžiaus pradžioje sulaukė tokių etnografų, kaip Regina Lilienthal, susidomėjimo. Popierinių karpinių tradicija beveik visiškai išnyko Antrojo pasaulinio karo metu. Šią savitą tradiciją atgaivino nūdienos menininkai. Daugiausiai šių stebėtino grožio, reikalaujančių neįtikimo kruopštumo popieriaus karpinių kūrėjų – Izraelyje ir Lenkijoje.

Kūrybinių dirbtuvių trukmė iki 2 val. Reikalingomis priemonėmis aprūpins organizatoriai. Dirbtuvėse bendrausime anglų kalba, padedant vertėjai.

Dalyvių skaičius ribotas, būtina registracija: ruta.gotika@gmail.com.

RUGSĖJO 17 D. 17 VAL. Klaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) filmas „Maištautojas“ / „The Unorthodox“ (2018 m., Izraelis, rež. Erilan Malka, komedija, drama).

Daugelis dalykų, kurie iš tiesų yra didingi, prasideda nuo vieno žmogaus, kuriam tiesiog viskas įkyrėjo. Kai 1983 m. Jakovo Coheno dukra dėl etninių priežasčių pašalinama iš mokyklos, jis nusprendžia nepasiduoti. Jakovas, Jeruzalės spaustuvininkas, yra paprastas tėvas, neturintis nei pinigų, nei naudingų ryšių ir politinės patirties. Tačiau vedamas stiprios valios ir aistros jis siekia, kad pasaulietiškiau mąstantys sefardų žydai galėtų gyventi oriai ir išdidžiai gilių tradicijų sukaustytoje Jeruzalėje. Jakovas su dviem draugais įkuria pirmąją etniniu pagrindu politinę partiją. Jų kelyje prieš nusistovėjusią sistemą laukia daugybė smagių nesusipratimų, įniršio ir aistringos kovos. Nežinodami politinio žaidimo taisyklių, bičiuliai jas kuria čia pat. Trijulė pradeda vieną keisčiausių, nuostabiausių ir įkvepiančių rinkimų kampanijų, kurias Izraelis kada nors yra matęs. Šiandien Sfarado sargybinių politinė partija,  vadinama „Shas“, yra didžiulė institucija, imperija ir prekės ženklas, darantis milžinišką įtaką visai žydų visuomenei.

Filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais ir tikru politiniu judėjimu bei nominuotas 14-ai Izraelio kino akademijos apdovanojimų.

Trukmė 1 val. 39 min. Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais.

RUGSĖJO 23 D. 17.30 VAL. Klaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) paskaita / diskusija „Kaip rabio Izraelio Salanterio „Musaro judėjimas“ paveikė tradicinę žydų švietimo sistemą“, lektorė dr. doc. Aušrelė Pažėraitė.

 „Musaro judėjimas“, kurį pradėjo Lietuvoje rabis (hebr. mokytojas) Izraelis Salanteris (XIX a.), šalia tradicinių šventų dalykų studijavimo reikalavo taip pat asmenybės charakterio ugdymo. Ne visos tradicinių rabiniškų studijų aukštesniosios institucijos (ješivos) įtraukė į savo programą musaro (asmenybės charakterio ugdymo knygų) studijavimą ir atitinkamas savianalizės ir saviugdos praktikas. Telšių ješivos pavyzdys yra ypač įdomus. Rabio Salanterio idėjos traukė ir kai kuriuos žydų verslininkus, tokius kaip pirklys Visockis, kuris įkūrė plačiai žinomą Visockio arbatžolių firmą. Rabio Salanterio pasekėjai XX a. pradžioje sukūrė visą tinklą ješivų, kuriose buvo priimtos pastarojo idėjos, tačiau ne visi turėjo tokias pačias musaro vizijas. Dėl šios priežasties atsirado skirtingos musaro, kaip ugdymo projekto, mokyklos.

Apie lektorę. Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. doc. Aušrelė Pažėraitė yra Lietuvos žydų minties istorikė, trijų knygų autorė: „Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis Lietuvoje XIX a.“ (Versus aureus, 2005), „Nesuk į kelią iš takelio: Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties trajektorijos“ (VU, 2019) ir „Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo“ (VU, 2020). Vilniaus universitete baigusi filosofijos bei religijos magistro studijas, Kauno Vytauto Didžiojo universitete 2003 metais už apgintą disertaciją „Rabis Izraelis Salanteris ir Musar judėjimas Lietuvoje XIX a.“ įgijo istorijos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1998 metų Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centre (dabar Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra) dėsto įvairias religijų istorijos ir žydų minties istorijos disciplinas.

RUGSĖJO 24 D. 17 VAL. Klaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) filmas „Ašerio likimai“ / „Scaffolding“ (2017 m., Izraelis, Lenkija, rež. Matan Yair, drama, trileris).

Gyvenimiška drama apie brandą ir sunkius pasirinkimus. Septyniolikmetis Ašeris visada buvo impulsyvus rūpesčių kėlėjas. Jam sunku susikaupti mokykloje, jis dažnai jaučia įniršį ir potraukį į smurtą, tačiau taip pat yra apdovanotas žavesiu ir išmintimi, įgyta gatvėse. Nors griežtas tėvas jį mato kaip potencialų šeimos statybų verslo įpėdinį, Ašeris randa kitą vyrišką pavyzdį – intelektualų literatūros mokytoją Rami, su kuriuo užmezga ypatingą ryšį. Patekęs tarp dviejų pasaulių, Ašeris ieško galimybės kitokiam gyvenimui nei numatė jo tėvas. Tačiau įvykus netikėtai tragedijai jis turi išlaikyti svarbiausią brandos testą.

Filmas pristatytas 8 Izraelio kino akademijos nominacijoms.

Trukmė 1 val. 33 min. Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais.

RUGSĖJO 29 D. 15 VAL. Klaipėdos m. „Vėtrungės“ gimnazijoje (Gedminų g. 5) intelektinis komandinis žaidimas – proto mūšis pagal Icchoko Mero (1934–2014) romaną „Lygiosios trunka akimirką“.

Įtraukiančiame žaidime, reikalaujančiame tiek žinių, tiek loginio mąstymo, dalyvaus trijų Klaipėdos miesto gimnazijų – Vėtrungės“, „Varpo“ ir „Aitvaro“ – komandos. Žaidimo metu vyresnių klasių mokiniai patikrins savo žinias apie žydų kilmės rašytoją ir vieną žinomiausių jo knygų „Lygiosios trunka akimirką“.

Dalyvaus mokytojai: Dainius Sobeckis („Vėtrungės“ gimnazija), Gitana Gugevičiūtė („Varpo“ gimnazija), Nijolė Kepenienė („Aitvaro“ gimnazija).

RUGSĖJO 30 D. 18 VAL. Klaipėdos žydų bendruomenės namuose (Sinagogų g. 3) degustacija „Norite susipažinti su žydų kulinariniu paveldu? Valgykite!“

Maisto gurmanai laukiami Žydų bendruomenės namuose. Šiame renginyje maisto ragavimas neatrodys tik banalus kasdienos ritualas. Priešingai, susibūrimas jaukioje, nepažįstamų, viliojančių maisto kvapų pripildytoje aplinkoje leis susipažinti su tradiciniais žydų patiekalais, jų gaminimo subtilybėmis. Tuo pat metu tai bus galimybė pasikalbėti dviejų kultūrų – žydų ir lietuvių – tarpusavio supratimo, sugyvenimo, kultūrinės tapatybės, istorinės atminties temomis šiandienos dinamiškai kintančiame ir ne visada draugiškame pasaulyje.

Žydų kulinarinį kūrybiškumą, tradicinius patiekalus ir jų gaminimo taisykles pristatys Klaipėdos žydų bendruomenės atstovė Eleonora Elimport. Renginio dalyviai turės unikalią galimybę ragauti tradicinius žydų patiekalus: chacilim, faršmak, challah, Senajame Testamente minėtą humusą ir kitus.

SPALIO 8 D. 17 VAL. Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) filmas „Tėve mūsų“ / „Our Father“ (2016 m., Izraelis, rež. Meny Yaesh, drama).

Tamsiu paros metu griežtas, bet garbingas Ovadia Rachmimas dirba Tel Avivo naktinio klubo apsaugininku. Tačiau dienomis gyvenimas su žmona Rachel ne mažiau įtemptas dėl jų nesėkmingų pastangų susilaukti vaiko. Norėdamas išgelbėti savo santuoką, pinigų neturintis Ovadia eina dirbti pas smulkų gangsterį ir renka skolas, kad galėtų susimokėti už brangų žmonos vaisingumo gydymą. Gydymui sėkmingai klostantis Rachel pagaliau pastoja. Tačiau tapęs tėvu Ovadia patiria moralinį konfliktą ir jam vis sunkiau ištrūkti iš nusikalstamo pasaulio pogrindžio. Galutinis bandymas išsilaisvinti iš smurto ir nusikaltimų kupino gyvenimo verčia jį pasirinkti – apsaugoti šeimą ar išduoti draugus.

„Tėve mūsų“ kritikų laikomas geriausiu Izraelio filmu apie nusikalstamą pasaulį. Juosta apie niūrią ir nepagražintą paklydusio tėvo istoriją yra gavusi net 12 Izraelio kino akademijos nominacijų.

Trukmė 1 val. 47 min. Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais.

SPALIO 9 D. 17 VAL. Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) filmas „Paskutinis ansamblis Libane“ / „The Last Band in Lebanon“ (2016 m., Izraelis, rež. Itzik Kricheli, Ben Bachar, komedija).

Shlomi, Assafas ir Kobi yra Izraelio kariuomenės roko grupės nariai, linksminantys karius, tarnaujančius Libane. Vieną dieną atsibudę muzikantai pastebi, kad Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Libano ir paliko juos priešo teritorijoje. Norėdami grįžti namo, trys patrakėliai pradeda pavojų kupiną kelionę. Jie susiduria su vietinėmis nusikaltėlių gaujomis bei negailestinga Libano kariuomene, įsipainioja į narkotikų pergabenimo aferą. Nepaisant, kad vietoj ginklų jie turi tik gitaras, kulkos virš galvų skraido greitai ir pasiutusiai.

Filmas apie armijos bičiulius, kupinas absurdiškos komedijos elementų, romantikos ir muzikos, Izraelyje susilaukė milžiniškos sėkmės.

Trukmė 1 val. 39 min. Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais.

SPALIO 12 D. 18 VAL. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) paskaita / diskusija „Rabino Isaak’o Rülf’o idėjos ir jų kaita“, lektorius dr. Hektoras Vitkus.

Klaipėdos Sinagogos bendruomenės (Synagogen Gemeinde) rabinas, aktyvus visuomenės veikėjas, filosofas, vienas sionistinio judėjimo vadovų bei publicistas Izaokas Riulfas (Isaak Rülf) yra tapęs XIX a. antrosios pusės Klaipėdos vaizdinio dalimi. Būtent su I. Riulfo veikla yra siejamas ir žydų bendruomenių socialinio ir kultūrinio gyvenimo Klaipėdoje suklestėjimas. Kita vertus, šiame šiauriausiai nutolusiame Rytų Prūsijos mieste, buvusiame paribyje su Rusija, I. Riulfas susidūrė su socialiniais, kultūriniais bei politiniais iššūkiais, kurie formavo jo pažiūras: 1865 m. į Klaipėdą I. Riulfas atvyko kaip emancipuotas judėjų tikėjimo vokietis, o 1897 m. jis jau buvo persiėmęs musar idėjomis bei tapęs dvasiniu religinio sionizmo lyderiu. Dr. H. Vitkaus paskaitoje siekiama aptarti veiksnius, paskatinusius tokią I. Riulfo pozicijos transformaciją bei jo politinių, socialinių bei kultūrinių („gyvenimiškos filosofijos“) idėjų kaitą.

Apie lektorių. Dr. Hektoras Vitkus yra Klaipėdos universiteto  Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, docentas. Daugiau informacijos.

SPALIO 16 D. 14 VAL. Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25) susitikimas su Klaipėdos žydų teatru „Šatil“.

Scena iš teatro „Šatil“ spektaklio „Mamulės“ (pjesės autorė Asia Kotliar, režisierius Nerijus Gedminas). Algirdo Kubaičio nuotr.
Scena iš teatro „Šatil“ spektaklio „Mamulės“ (pjesės autorė Asia Kotliar, režisierius Nerijus Gedminas). Algirdo Kubaičio nuotr.

Klaipėdoje veikiantis žydų bendruomenės teatras „Šatil“ buvo įkurtas 1988–1989 metais. Šatil hebrajų kalba reiškia „želmuo“. Teatras gyvavo neilgai, nes Lietuvai atgavus nepriklausomybę dauguma teatro trupės narių išvyko į Izraelį. Ir tik entuziastingų, teatrą mylinčių žmonių dėka „Šatil“ veikla buvo atgaivinta.

Susitikimo metu teatro „Šatil“ aktoriai parodys žiūrovams spektaklių „Mamulės“, „Mes – astronautai“ ir „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs“ ištraukas (pjesių autorė Asia Kotliar, režisierius – Nerijus Gedminas).

Spektaklio „Mamulės“ tema – aktualūs įvykiai Ukrainoje. Pagrindinės veikėjos – trys skirtingų tautybių moterys. Jos yra geriausios draugės, pasiryžusios guldyti galvą viena už kitą. Staiga pasikeitus politinėms aplinkybėms jos ima kivirčytis.

Komedijoje „Mes astronautai“ atskleidžiamas žydų šeimos paveikslas su visais gyvuojančiais stereotipais: vedybos tik su tos pačios tautos asmeniu, besąlygiškas tradicijų ir protėvių patirties paisymas ir panašiai. Deja, žmones „ištinkanti“ meilė neboja jokių stereotipų ir taisyklių. Šeima priversta rinktis – laiminga sūnaus meilė ar besąlygiškas tradicijų laikymasis?

Pjesė „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs“ pasakoja apie jauną merginą, kuriai pavyko pabėgti iš traukinio, vežančio žydus į koncentracijos stovyklą. Besilaukiančią žydaitę priglaudė valstietė. Rūsyje mergina pagimdė neišnešiotą vaikelį. Supratusi, kad likdama su mažyliu ji sukels jam pavojų, mergina paliko kūdikį auginti valstietei.

Spektaklių ištraukos vaidinamos rusų kalba. Trukmė 2 val.

Visi renginiai nemokami.

Dalyvavimas – tik su Galimybių pasu. Atsiprašome už nepatogumus.

Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis visų LR galiojančių saugumo reikalavimų.

Renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie bus skelbiami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

Organizatorius – Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Daugiau informacijos apie „Šalom visuos kraštuos“: www.zydukulturosdienos.lt

Leave a Reply