Reveransas Lietuvos Renesansui

„Reveransas Lietuvos Renesansui– taip įvardintas muzikinis literatūrinis pastišas, kurį 2023 m. gegužės 3 d., trečiadienį, 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atliks profesionalių atlikėjų grupė – Virginija Kochanskytė (aktorė), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Arūnas Kelpša (gitara). Skambės Renesanso kompozitorių – italų, ispanų, vokiečių – kūriniai balsui ir gitarai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojų ir poetų tekstai, eilės.

Muzikinio literatūrinio pastišo „Reveransas Lietuvos Renesansui“ atlikėjai. Organizatorių nuotr.
Muzikinio literatūrinio pastišo „Reveransas Lietuvos Renesansui“ atlikėjai. Organizatorių nuotr.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija drauge su Mažosios Lietuvos muziejumi susirinkusiems siūlo ir platesnį „Reveranso Lietuvos Renesansui“ kontekstą – šiuolaikinį Lietuvos didžiųjų Renesanso asmenybių įprasminimą. Renginio dalyviai ne tik galės išgirsti muzikinį literatūrinį pastišą, bet ir išklausyti trumpą Reformacijos istorijos tyrėjos, knygų autorės, akademikės, profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės paskaitą apie Reformacijos raidą Lietuvoje, jos pasiekimus ir šiuolaikinę reikšmę.

Lietuvos istorijoje Renesanso epocha buvo ypatinga. XVI amžiuje plėtojosi amatai, pradėtos spausdinti knygos, kilo mūriniai dvarai. Vilniuje buvo įkurtas universitetas, suklestėjo  Lietuvos valdovų rūmai kaip meno ir kultūros centras, kuriame buvo kaupiami meno kūriniai ir biblioteka, skambėjo muzika ir eilės. Renesanso epochos Lietuvos valdovai – Jogailaičių dinastijos atstovai Žygimantas Senasis ir jo sutuoktinė italė Bona Sforza, jų sūnus Žygimantas Augustas, vėliau  Steponas Batoras ir Zigmantas Vaza – puoselėjo savąją aplinką, ugdė menus ir aristokratijos papročius. Didikai ir bajorija ėmė keliauti po pasaulį, studijuoti Europos universitetuose, kurti tekstus, rašyti laiškus, bendrauti su Europos kūrėjais.

Renesanso Vilnius tapo ir Lietuvos Reformacijos centru: čia 1541 m. reformacines idėjas pradėjo skelbti daugelio prestižinių Europos universitetų auklėtinis, lietuvių raštijos pradininkas, teisių mokslų daktaras Abraomas Kulvietis, čia 1557 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis įkūrė pirmąją Lietuvos evangelikų bažnyčią. Dialogą ir polemiką Renesanso Vilniuje plėtojo įvairios krikščionių bendruomenės: šalia katalikų ir stačiatikių ėmė veikti evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios, savo kelių ieškojo radikalieji protestantai, o amžiaus pabaigoje įgyvendinus Vakarų ir Rytų bažnytinės unijos projektą susikūrė ir unitų bažnyčia. Renesanso Lietuvoje įsitvirtino ir kitų etninių bei religinių bendruomenių – totorių, žydų, karaimų – kultūros.

XVI amžiaus intelektualai buvo knygų spaudos Lietuvoje pradininkai, puoselėję lotynų kalbos tradiciją bei iškėlę tautinių  kalbų svarbą. Epochos humanistai išsaugojo ir lietuvių kalbos gyvybę, parengė pirmąsias knygas lietuvių kalba.  Ypatinga vieta šiame procese tenka su Mažąja Lietuva susijusiems kūrėjams.

Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams vizualizacija, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius
Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams vizualizacija, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius

Lietuvos Reformacijos istorijos  ir kultūros draugija ėmėsi iniciatyvos pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Remiama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ji drauge su Lietuvos dailininkų sąjunga 2017 m. organizavo skulptūrinių architektūrinių idėjų konkursą, po konkurso kuravo meninių sprendinių plėtotę. Gavus Vilniaus savivaldybės pritarimą ir dalinę paramą subrandintai idėjai,  Draugija vykdo lėšų telkimo, paminklo gamybos ir statybos darbus. Visai Lietuvai svarbų paminklą planuojama atidengti Vilniuje, Reformatų sode, 2023 m. pabaigoje.

Paminkle Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams bus įamžinta dešimt iškilių XVI amžiaus Lietuvos kūrėjų: Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas. Paminklo autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius. Paminklo autoriai ir jų darbas bus pristatyti anonsuojamame renginyje.

Renginio metu vyks Lietuvos Reformacijos ir istorijos draugijos (pirmininkas Donatas Balčiauskas, pavaduotoja ir Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė dr. Ina Dagytė Mituzienė) organizuojama motyvacinė akcija, skirta aktyvinti statomo paminklo rėmimą. (Plačiau apie Paminklą ir paramą jo statybai – www.reformacija.lt) Renginio dalyviai ir visi paminklo simpatikai kviečiami tiek renginio metu, tiek prieš jį ar po jo laisvanoriškai asmeninėmis aukomis prisidėti prie Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų paminklo statybos, tokiu būdu spartinant istorinės Renesanso ir Reformacijos atminties įamžinimą. Tegul bendros vertybės vienija, skatina veikti dabarties ir ateities labui.

Renginys viešas, įėjimas nemokamas. Planuojama trukmė – 1,5–2 val.

Doc. dr. Ina Dagytė Mituzienė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vicepirmininkė

Leave a Reply