Medėjos mitas. Paskaita ir diskusija moterų literatūros tema

2021 m. birželio 30 d. 17 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) renginių salėje vyks paskaita „Medėjos mitas šiuolaikinėje prancūzų ir lietuvių moterų literatūroje“. Pranešėja – literatūros kritikė ir tyrinėtoja doc. dr. Eglė Kačkutė (Vilniaus universitetas).

Martyno Jankevičiaus vaizdo montažas.
Martyno Jankevičiaus vaizdo montažas.

Ši paskaita yra Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo kūrybinių renginių ciklo „Šiuolaikinės feministės malda Didžiajai Deivei Motinai“, skirto archeologės prof. Marijos Gimbutienės atminimui, dalis. Po pranešimo vyks diskusija „Šiuolaikinis KODĖL: motinystė – kaip kruvinas karas arba dieviškoji palaima“, kurioje dalyvaus dr. Eglė Kačkutė, choreografė Agnija Šeiko, apžvalgininkė Rosana Lukauskaitė ir rašytojas Mindaugas Jonas Urbonas. Diskusiją moderuos rašytoja Sondra Simana. 

PASKAITOJE – APIE TAMSESNIUS PASAKOJIMUS

Feministinė, mitologinė Marijos Gimbutas archeologijos teorija teigia, kad indoeuropiečių kultūrai užvaldžius Europą, žlugo matristinė ir taikinga Senosios Europos kultūra. Ją pakeitė karinga, patriarchalinė simbolinė tvarka, kurioje gyvename iki šiol. Patriarchalinėse visuomenėse moterų santykį su jų reprodukcinėmis galiomis kontroliuoja simboliniai įstatymai. Tai, kad motinystė – svarbiausias moterų egzistencijos uždavinys, teikiantis amžiną laimę, beribį pasitenkinimą ir išsipildymo jausmą – vienas esminių patriarchalinių kontrolės naratyvų. Tačiau XXI a. pradžios Vakarų moterų literatūra siūlo kitokį – tamsesnį pasakojimą.

Paskaitoje bus aptarti du romanai – prancūzų rašytojos Leïlos Slimani „Lopšinė“ (2016) ir Lauros Sintijos Černiauskaitės „Šulinys“ (2018). Abu romanai parašyti reaguojant į realius, visuomenę sukrėtusius įvykius. Abiejuose nagrinėjamas vienas didžiausių tabu Vakarų visuomenėse, didžiausia simbolinė ir socialinė transgresija – vaikžudystės.

APIE PASKAITOS IR DISKUSIJOS DALYVIUS

Dr. Eglė Kačkutė – Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros docentė, literatūros kritikė, tyrinėtoja, publicistė, monografijos „Svetimos ir savos“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2012) autorė. Jos tekstų ir Marinos Cavazzos nuotraukų paroda „Portrait of a (Working) Mother“ („(Dirbančios) motinos portretas“) surengta Jungtinių Tautų rūmuose bei Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje. Šiuo metu paroda keliauja po Lietuvos bibliotekas. To paties pavadinimo knygą 2019 m. išleido Šveicarijos leidykla „Georg“. Šiuo metu Eglė vadovauja tarptautiniam Europos Sąjungos finansuojamam projektui MotherNet, kurio dalyviai įvairiais aspektais tyrinėja motinystę.

Agnija Šeiko – choreografė, šokėja, judesio teatro, šokio operos kūrėja, edukatorė, pedagogė, Šeiko šokio teatro meno vadovė ir direktorė. Savo darbuose choreografė tyrinėja tapatybes, lyčių stereotipus („Paikos mergaitės maldos“, „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, „Dior in Moscow“). Šokio ir violončelių muzikos spektakliai bei šokio spektakliai-ekskursijos jau tapo Klaipėdos kultūros vizitine kortele. Į dalį choreografinių projektų įtraukiama miesto bendruomenė bei jautrios socialinės grupės.

Mindaugas Jonas Urbonas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, gyvenantis Klaipėdoje, dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Interesų laukas: šiuolaikinė lietuvių ir verstinė grožinė literatūra.

Rosana Lukauskaitė – poetė, literatūrologė, šiuo metu rašo vizualinių ir scenos menų apžvalgas kultūrinėje spaudoje.

Sondra Simana – rašytoja, dirba Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, domisi Klaipėdos kultūra ir bohemos reiškiniu.

Projekto kuratorė – Sondra Simana. Rėmėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė, partneris – Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka.

Paskaita ir diskusija bus transliuojama FB paskyroje „Klaipėda gyvai“ ir Yotube kanalu.

Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos informacija

Leave a Reply