XLV festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris” – Koncertų salės sukakčiai
|
DĖMESIO! Reaguodama į LR Vyriausybės nutarimus dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje, Klaipėdos koncertų salė atšaukė XLV festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris” koncertines programas. Suvaldžius situaciją ir atšaukus karantiną, informuosime jus apie naujas festivalio datas. Naujausią informaciją visada rasite virtualioje erdvėje. Jei nuspręsite padėti kultūrai ir išsaugosite savo bilietą – būsime dėkingi už palaikymą! Klaipėdos koncertų salės 15-os metų veiklos sukakčiai skirtas 45-asis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris” simboliškai prasidės balandžio 1-ąją – įstaigos įkūrimo dieną. Koncertų salė kviečia sukaktį paminėti kartu – tegul mus visus užvaldo didingas klasikos skambesys! FESTIVALIO PROGRAMA
Klaipėdos kamerinis orkestras Esamasis laikas kiekvieną akimirką tampa praeitimi, tačiau žmogaus gyvenimo laikas, filosofiškai žvelgiant, iki pat pabaigos lieka esamuoju, gyvenančiu mumyse. Muzikos ir šokio koliažas – tai šiuolaikinės lietuvių muzikos ir šokio žemėlapis, atskleidžiantis penkių kompozitorių ir penkių choreografų laiko patirtis santykyje su dabartimi. Praėję kultūros metai buvo itin sėkmingi Lietuvos menininkėms moterims, kurios savo srityse pripažintos geriausiomis pasaulyje. Būtent jų sėkmė padiktavo idėją suburti šiuolaikinės muzikos ir šokio kūrėjas viename projekte, kuris publikai plačiau pristatytų jų darbus. Projekto koloritą papildo ir dviejų vyrų – kompozitoriaus ir choreografo – kūriniai, skirti moterims, tirpdantys lyčių stereotipus. Koliažą sudaro aktualiausi šiuolaikinės muzikos ir šokio kūrėjų darbai. Tai skirtinga kūrybos stilistika pasižyminčių kompozitorių Ramintos Šerkšnytės, Žibuoklės Martinaitytės, Justinos Repečkaitės, Loretos Narvilaitės ir ką tik amžinybėn iškeliavusio Vidmanto Bartulio muzikos kūriniai. Jiems šokio miniatiūras sukūrė įvairių kartų ir mokyklų choreografai Lora Juodkaitė, Oksana Griaznova, Aira Naginevičiūtė, Aušra Krasauskaitė ir Lukas Karvelis. Muzikos kūrinius atlieka Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam vadovauja ir solo violončele griežia Mindaugas Bačkus. Choreografų menines vizijas įgyvendina Šeiko šokio teatro šokėjai.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) programoje pasirodysiantis pianistas Lukas Geniušas vertinamas kaip vienas įdomiausių ir savičiausių savo kartos menininkų pasaulyje. Sidabro medalis Tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse jam atvėrė prestižinių koncertų salių duris. Atlikėjo koncertų maršrutai veda nuo Paryžiaus iki Tokijo, nuo Montevidėjaus iki Toronto. Ateinančią vasarą 30-ies sulauksiantis L. Geniušas per sezoną sugroja daugiau nei 70 koncertų. „Spindesys ir branda, nugalėtojo talentas ir gili interpretacija”, – taip pianisto grojimą apibendrino Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian”. Menininkas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir intelektine ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Kartu su LVSO L. Geniušas interpretuos Sergejaus Rachmaninovo Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Tai ne tik vienas didžiausių ir sudėtingiausių kompozitoriaus kūrinių, bet ir jo paties mėgstamiausias iš visų keturių koncertų fortepijonui. Antrojoje koncerto dalyje LVSO atliks Dmitrijaus Šostakovičiaus Ketvirtąją simfoniją. Ši simfonija tapo savotišku kompozitoriaus pasipriešinimo sovietinei valdžiai įrankiu. Savo gyvenimo pabaigoje D. Šostakovičius sakė: „Valdžia darė viską, kad priverstų mane atgailauti ir išpirkti savo nuodėmę. Bet aš atsisakiau. Tada buvau jaunas ir fiziškai stiprus. Užuot atgailavęs, sukūriau savo Ketvirtąją simfoniją.” Programą „Simfoninės muzikos puota” diriguos orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir
Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas” Ar jums patinka muzikinės pasakos? Šiame valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas” koncerte jaunųjų ir vyresniųjų klausytojų lauks įspūdžių kupina kelionė po „Trimito miestą”. Jūs susipažinsite su pučiamųjų orkestro instrumentais, jų žmogiškaisiais „charakteriais”, sužinosite, už ką būna atsakingas dirigentas, kiti orkestro nariai. Vyresnieji klausytojai pastebės švelniai ironišką paralelę su valstybei ir visuomenei būdingomis aktualijomis. „Trimito mieste” kiekviena orkestro instrumentų grupė metaforiškai atspindės mūsų visuomenę. Dirigentas taps eismo reguliuotoju, klarnetai bus eiliniais miestelėnais, saksofonų grupė atstovaus miesto mušeikoms, o tūbos gins turtuolių interesus. Svarbiausias kelionėje keliamas klausimas: ar gali labai skirtingi žmonės darniai sugyventi vardan bendro tikslo – muzikos ir harmonijos? Gal norėsite paspausti ranką diriguojančiam ir visada rimtam eismo reguliuotojui Ugniui Vaiginiui, išgirsti bankininkų iš tūbų klubo paslaptis arba prisijungti prie miesto mušeikų saksofonų? O gal išdrįsite kartu su muzikantais sukelti streiką ir šaukti: „Mes norim gyventi taip, kaip norim! Mes norime groti taip, kaip norim! Mes norim, kaip norim!” O gal tiesiog klausysitės muzikos ir stebėsite vaizdus, gėrėdamiesi šios programos režisierės ir scenarijaus autorės Birutės Mar kūrybine išmone bei vaidyba? Smagiai praleistas laikas – garantuotas!
Lietuvos kamerinis orkestras Romantizmo genijus – taip galima apibūdinti vieną garsiausių ir įtakingiausių lenkų kompozitorių ir pianistų Fryderyką Chopiną. Kaip dažnai nutinka genijams, labai anksti užgeso jo gyvenimo žvaigždė: įsižiebusi lygiai prieš 210 metų, ji švietė tik 39-erius metus. Išėjus kompozitoriams, lieka jų kūryba, kuri gyvena šimtmečiais. Šios Lietuvos kamerinio orkestro programos pagrindinis akcentas – publikos pamiltasis F. Chopino Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 e-moll, užburiantis savo poetiniu skambesiu, dinamikos niuansais ir ekspresijos gilumu. Kūrinio solo partiją gros tolimojoje Brazilijoje gimusi ir dabar Belgijoje gyvenanti pianistė Eliane Rodrigues. Daugiau kaip 25 šalyse pasirodymus surengusi ir daugiau nei 60 fortepijoninių koncertų repertuarą sukaupusi atlikėja reiškiasi ir kaip kompozitorė, neretai skambina savo kadencijas fortepijoniniams koncertams. Pastaraisiais metais E. Rodrigues scenoje pasirodo ir kaip dirigentė. Jos atliekami kūriniai atspindi menininkei būdingas charakterio ir profesines savybes – atvirumą, spontaniškumą, jausmingumą, virtuoziškumą ir siekimą tobulėti. Programai „Romantizmo genijus” diriguos lenkų batutos meistras Michalas Dworzynskis. Solidžioje jo kūrybinėje biografijoje užfiksuoti pasirodymai su pripažintais Didžiosios Britanijos kolektyvais: Londono simfoniniu, Londono filharmonijos, BBC simfoniniu, Birmingemo miesto simfoniniu, Karališkuoju Liverpulio filharmonijos ir kitais orkestrais. Jis taip pat dirigavo Belgijos, Šveicarijos, Ispanijos, Olandijos, Japonijos ir Australijos orkestrams, ir žinoma, savo tėvynės Lenkijos kolektyvams. M. Dworzynskio vedamas Lietuvos kamerinis orkestras taip pat įgarsins brito Benjamino Britteno ir lenkų autorių Henryko Mikołajaus Góreckio bei Wojciecho Kilaro partitūras.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui patrauklumą pelnė ilgus metus jam vadovavęs maestro Donatas Katkus. 2017 metais meno vadovo ir vyr. dirigento pareigas perėmęs Modestas Barkauskas toliau siekia išlaikyti aukštą profesionalumo kartelę, universalaus kolektyvo reputaciją ir dėmesį lietuvių autorių kūrybai. Daug malonių netikėtumų klausytojų ausims suteiksianti Šv. Kristoforo kamerinio orkestro programa „Ten toli, iki vidurnakčio” pavadinta pagal iškilaus mūsų autoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinį. Retai atlikėjų sudėčiai – 5 saksofonams ir styginiams – parašytas opusas atskleidžia autoriaus susidomėjimą Indijos muzikine kultūra. Pasak autoriaus, „indai turi net 24 dermes – kiekvienai paros valandai. Aš „Ten toli, iki vidurnakčio” ir panaudojau dermes iki saulės laidos”. Šį ypatinga garsine magija pasižymintį kūrinį kartu su orkestru atliks Arvydo Kazlausko vadovaujamas saksofonų kvintetas „Atomos” iš Rygos. Entuziastingas klasikinio saksofono atlikėjas ir pedagogas Arvydas taip pat gros solo partiją virtuoziškame belgų autoriaus Pieto Swertso kūrinyje „Kotekan”. Kita šiuolaikinės muzikos entuziastė smuikininkė Rusnė Mataitytė grieš solo partiją jai dedikuotame lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko „Concerto brio”. Kai kurios šios kompozicijos dalys primins barokinio tipo koncertą, bus galima išgirsti ir džiazo muzikos elementų. Dar vienas programos netikėtumas – postromantiniu stiliumi sukurtas Naujosios Vienos mokyklos atstovo Antono Weberno opusas „Langsamer Satz”. Intriguos ir naujasis Ramūno Motiekaičio kūrinys „Kinas”, apie kurį autorius sako taip: „Per daug gražu, kad būtų tikra. Taigi, kinas. Ar gali būti kas nors tikresnio negu kinas?” Programą „Ten toli, iki vidurnakčio” diriguos talentingas jaunosios kartos dirigentas Karolis Variakojis. Viename interviu paklaustas, kas yra koncertas, dirigentas atsakė: „Tai lūkesčių išsipildymas, kuo labiau priartėjant prie muzikinės kūrinio tiesos. Visų repeticijų, kartojimų vaisius. Jeigu pavyksta, apima didžiausias džiaugsmas.”
Klaipėdos kamerinis orkestras Klaipėdos kamerinio orkestro programoje „Pavasario serenada” susitiksime su ypatingu muziku, violončelininku ir dirigentu Davidu Geringu. Pasak kolektyvo meno vadovo Mindaugo Bačkaus, „pernai D. Geringas tapo Tarptautinio Klaipėdos violončelės konkurso veidu – renginys pavadintas jo vardu, todėl Klaipėda pasidarė labai svarbiu tašku pasauliniame šio menininko koncertų žemėlapyje. Į Klaipėdą jis sugrįžta kasmet. Šįkart tai vyks su romantiška šiuolaikiška programa, įtraukiančia net keturis solistus. Bus atliekami kūriniai iš styginių orkestro aukso fondo, nedažnai sutinkami mūsų koncertų programose.” Tarp jų bus Bohuslavo Martinu Concertino fortepijoniniam trio ir styginių orkestrui. Jis sukurtas trims solistams, tad M. Bačkus pakvietė kartu su orkestru muzikuoti profesionalumu, ansambliškumu ir menine vaizduote pasižymintį fortepijoninį trio „Kaskados”: smuikininkę Rusnę Mataitytę, pianistę Albiną Šikšniūtę ir violončelininką Edmundą Kulikauską. D. Geringas į programą įtraukė ir Eduardo Lalo Koncertą violončelei d-moll, kurio solo partijai jis pasirinko Rugilę Juknevičiūtę, pernai sėkmingai pasirodžiusią II tarptautiniame Klaipėdos violončelės konkurse. Jaunoji violončelės žvaigždutė mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams” stipendininkė. Koncerte išgirsime net dvi serenadas. Programą pradės Josefo Suko Serenada, o pabaigoje išgirsime Antoníno Dvořáko Serenadą styginiams, jaudinančią melodingumu, lengvumu, tyru ir nerūpestingu skambesiu. „Pavasario serenada” klausytojams leis patirti subtilaus grožio akimirkas.
Latvijos nacionalinės operos simfoninis orkestras Didingo klasikos skambesio vartus užvers Latvijos operos gala koncertas. Klaipėdoje pirmąkart koncertuos Latvijos nacionalinės operos simfoninis orkestras (LNO) ir net penki solistai. LNO meno vadovo ir vyr. dirigento Mārtiņšo Ozoliņšo diriguojamoje programoje dainuos Jūlija Vasiļjeva, Inga Šļubovska-Kancēviča (sopranai), Ilona Bagele (mecosopranas), Raimonds Bramanis (tenoras), Rihards Mačanovskis (bosas-baritonas). Tai LNOB pagrindinių vaidmenų atlikėjai, ryškiausi kolektyvo solistai, pelnę pripažinimą šalyje ir užsienyje. Jie dažnai pasirodo tiek operos, tiek koncertinėse scenose. Rygos centre įsikūrusiuose operos ir baleto rūmuose savo karjerą dažnai pradeda pasaulinio garso žvaigždės, kurios vėliau žiba Niujorko Metropolitan Opera ar žymiausiuose Europos operos teatruose. Savo veikla garsėjantis ir užsienio turistus į spektaklius viliojantis LNO puoselėja tradicines klasikinių ir romantinių operų ir baletų vertybes. Kita vertus, teatras taip pat ieško šiuolaikinių išraiškos formų, stato originalias latvių kompozitorių operas ir baletus, rengia vaikų operos pasirodymus. Kasmet jame sukuriami mažiausiai penki nauji operos ir baleto spektakliai. M. Ozoliņšas ne tik vadovauja LNO kuriamam menui, bet yra dažnai kviečiamas diriguoti Latvijos ir užsienio simfoniniams orkestrams. Šiuolaikinė muzika jam taip pat artima sritis – su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dirigentas parengė programas „Gaidos” ir „Permainų muzikos” festivaliams. Koncerte skambės gražiausių Wolfgango Amadeuso Mozarto, Gaetano Donizetti, Giuseppe Verdi, Charles Gounod, Camille’io Saint-Saënso, Jacques Offenbach Georges Bizet operų fragmentai. Įkvėpkime gyvybės iš klasikos šedevrų ir atgimkime kartu su atbundančia gamta! Išsamiau apie festivalį, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt |
