Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis XVII a. vargonus garsina visoje Europoje

Kretingos pranciškonų bažnyčioje saugomas Lietuvos muzikinės kultūros lobis – tai seniausi veikiantys mūsų šalies vargonai (sukonstruoti apie 1680 m.). Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, 2019 m. rugpjūčio 23 – rugsėjo 1 d. jau trečią kartą kvies įvairių Europos šalių senosios muzikos atlikėjus, kad atskleistų šių istorinių vargonų skambesio grožį atliekant tos pačios epochos muziką.

Canto_Fiorito_foto_Beatrice_Zaveckaite

Festivalį organizuoja senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“. Beatričės Zaveckaitės nuotr.

Festivalyje koncertavusių muzikantų dėka žinia apie unikalų instrumentą sklinda visoje Europoje ir tarptautinė senosios muzikos bendruomenė jau pradeda įsiminti Kretingos vardą.

„Niekada nepamiršiu, koks buvo garsaus dirigento ir vargonininko Leonardo Garcia Alarcono susitikimas su šiuo instrumentu jam atvykus į repeticiją pirmajame festivalyje. Vos prisilietęs prie klaviatūros ir išgavęs pirmuosius garsus, jis tiesiog pamiršo viską aplinkui ir nesustodamas improvizavo apie 40 minučių. Pagautas įkvėpimo jis galingai užgiedojo „Salve Regina”, priblokšdamas visus buvusius šalia”, – pasakoja festivalio meno vadovas.

Leonardo_Garcia_Alarcon_foto_Inga_Maskelyte

Leonardo Garcia Alarcon Kretingoje 2017 m. Ingos Maskelytės nuotr.

Kretingos instrumento vertę pirmaisiais festivalio metais patvirtino ir kiti atlikėjai, tokie kaip Johannes Strobl, vadovaujantis Šveicarijos Muri katedros muzikiniam gyvenimui, kurio centre – net treji čia išlikę istoriniai XVII ir XVIII a. vargonai; taip pat Marselio senosios muzikos festivalio vadovas, prancūzų vargonininkas Jean-Marc Aymes ar ilgametis legendinio Jordi Savallio asistentas vargonininkas Luca Guglielmi. Galimybe muzikuoti festivalyje skambant XVII a. instrumentui jau džiaugėsi ir tokios žvaigždės kaip dainininkės Maria Cristina Kiehr ir Nuria Rial, baroko smuikininkas Manfredo Kraemer ir kiti pasaulinio garso atlikėjai.

Luca Guglielmiphoto : Marco Borggreve

Luca Guglielmi. Marco Borggreve nuotr.

Vargonininkai, kurie atvyksta į Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį koncertuoti ansambliuose, kitais metais kviečiami festivaliui parengti vargonų solo rečitalį. Pirmojo vizito metu jie susipažįsta su visomis instrumento galimybėmis, todėl antraisiais metais gali sukurti specialią programą, geriausiai atskleidžiančią Kretingos vargonų garso estetikos savitumą. Šiemet vargonų solo rečitalius atliks jau minėtasis L. Guglielmi ir pagrindinis Ženevos Šv. Petro katedros vargonininkas Vincent’as Thevenaz’as.

„Dažniausiai Kretingoje koncertuojantiems vargonininkams prireikia net dviejų asistentų, nes registrai keičiami iš abiejų instrumento šonų, kur atlikėjo rankos nepasiekia. Jei muzikantas viename kūrinyje nori panaudoti skirtingus instrumento tembrus ir spalvas, kad klausytojas galėtų išgirsti išraiškingą, emocionalią „istoriją”, turime dviese vienu metu keisti registrus, iš anksto gavę vargonininko instrukcijas ir sulaukę jo ženklo atliekant kūrinį”, – apie grojimo Kretingos vargonais specifiką pasakoja festivalio prodiuserė, baroko muzikos dainininkė Renata Dubinskaitė.

R. Calveyra pabrėžia, kad klausytojų patirtis Tarptautiniame Kretingos senosios muzikos festivalyje labai skiriasi nuo vargonų koncertų kitose bažnyčiose, kuriose instrumentai paprastai būna viršuje publikai už nugaros: „Šį nedidelį instrumentą pastatėme ant važiuojančios platformos, tad per koncertus galime išstumti jį į bažnyčios priekį priešais altorių, surasti kiekvienai programai ir atlikėjui tinkamiausią jo padėtį. Tikrai retas atvejis, kad vargonų muzikos koncertuose publika gali ne tik girdėti muziką, bet ir stebėti patį instrumentą bei atlikėją. Tai leidžia užmegzti žymiai glaudesnį kontaktą su klausytojais, tiesiogiai perduoti jiems iš muzikanto sklindančią ekspresiją.”

Festivalyje ne tik grojama vargonais solo, bet ir muzikuojama su dainininkais bei styginių ir pučiamųjų instrumentų atlikėjais įvairios apimties ir sudėties ansambliuose. Nors Kretingos instrumentas atrodo nedidelis, jo galios pakanka užpildyti bažnyčios erdvę ir pasiekti visus jos užkaborius, kuriuose kartais tenka įsikurti klausytojams, neberadusiems laisvų sėdimų vietų gausiai lankomuose festivalio koncertuose.

Maria_Kristina_Kiehr_foto_Inga_Maskelyte

Maria Kristina Kiehr Kretingoje 2017 m. Ingos Maskelytės nuotr.

Šiemet festivalio publiką du paskutinius rugpjūčio savaitgalius džiugins penki nemokami koncertai. Visa festivalio programa skelbiama jį organizuojančio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito” interneto svetainėje www.cantofiorito.lt.

Festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija, Kretingos rajono savivaldybė, paramos fondas „Gerumo versmė”, viešbutis „Grand Baltic Dunes”, „Japoniškas sodas”. Festivalio partneriai: Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija, Kretingos rajono Kultūros centras. Informaciniai rėmėjai: „LRT Klasika”, „Lietuvos rytas”, „Klaipėda”, Kulturpolis.lt, „Pajūrio naujienos”, „Švyturys”, „Jūra”, UAB „Kretingos turgus”.

Leave a Reply