Rudens repertuaras: mėgstamiausios koncertinės programos

Spalvingas ir įvairus kaip medžių lapai rudenį jūsų dėmesio jau laukia Klaipėdos koncertų salės 2019-ųjų spalio ir lapkričio repertuaras. Siūlome susipažinti su net 14 koncertinių programų ir išsirinkti savo mėgstamiausias. Kvieskite artimuosius ir draugus praleisti jaukius vakarus su klasikine muzika. Paraginkite savo mažuosius ir kartu skubėkite į visai šeimai skirtus renginius. Gera nuotaika ir ilgam išliekantys įspūdžiai – garantuoti!

Spalio 16 d., trečiadienis, 18.30 val., I a. fojė
Pasaulio dainų naktis III

„Pasaulio dainų naktis III” tęsia pavasarį pradėtą įvairių pasaulio šalių kompozitorių vokalinei muzikai skirtą koncertų ciklą. Šįkart muzikos garsų keliais keliausime į Prancūziją ir Ispaniją, senomis ir savitomis kultūrinėmis tradicijomis pasižyminčias Vakarų Europos valstybes. Šioje programoje skambės ne tik dainos, bet taip pat smuiko ir fortepijono dialogai. Publiką žavės puikios jaunosios kartos atlikėjos: iš Klaipėdos kilusi, pernai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro teikiamu „Metų operos vilties” titulu įvertinta Dovilė Kazonaitė (sopranas), keleto tarptautinių konkursų laureatė Milda Umbrusevičiūtė (fortepijonas) ir Silvija Vaitkevičiūtė (smuikas), taip pat pelniusi prizines vietas tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose.

Nuostabiai gaivi prancūzų muzika geriausiai išreiškiama fortepijono garsais. Prancūziškos dainos užburia savo žavesiu, o jų skambesys pamalonina bet kurios šalies muzikos gerbėjo ausį – ne veltui prancūzų kalba laikoma viena gražiausių pasaulyje. Girdėsime įvairių prancūzų autorių dainas, o pianistės ir smuikininkės duetas pakvies pasimėgauti ispaniškomis liaudies melodijomis, ugninga M. Ravelio muzika, spalvinga ir paslaptinga O. Messiaeno kūryba. Kartu jos ištrins ribą tarp ispaniškos ir prancūziškos muzikos, mat pastaroji savo temperamentu nė kiek nenusileidžia ispaniškiems ritmams.

Spalio 18 d., penktadienis, 18.30 val.
Viva Vivaldi!

Programoje „Viva Vivaldi!” Klaipėdos kamerinio orkestro scenos partneriu bus pripažintas italų dirigentas ir smuikininkas Enrico Onofri. Jo muzikinė veikla nepaprastai įvairiapusė ir intensyvi: šalia nuolatinės kūrybinės veiklos paties įkurtame ir vadovaujamame senosios muzikos ansamblyje „Imaginarium”, jis šiuo metu bendradarbiauja su Sevilijos baroko orkestru ir Bochumo simfoniniu orkestru. Ankstesniais metais jis dirigavo orkestrui „Maggio Musicale Fiorentino”, Sevilijos karališkajam simfoniniam orkestrui, Jeruzalės baroko orkestrui, „Camerata Bern”, Bazelio kameriniam orkestrui, Europos Sąjungos baroko orkestrui, Bilbao ir Sicilijos simfoniniams orkestrams, Olimpiko teatro orkestrui Vičenzoje, Lisabonos miesto orkestrui ir daugeliui kitų. Jis taip pat dažnai kviečiamas diriguoti operų pastatymams. E. Onofri yra Palermo V. Bellini konservatorijos profesorius, čia dėsto barokinį smuiką ir baroko muzikos interpretaciją. Šių disciplinų taip pat moko meistriškumo kursuose Italijoje, kitose Europos šalyse, Japonijoje ir JAV (Juilliardo mokykloje Niujorke).

Italų maestro E. Onofri diriguojamoje programoje skambės jo tautiečio, baroko kompozicijos genijaus, smuikininko virtuozo Antonio Vivaldi kūriniai. Jis buvo inovatyvus savo laikmečio kūrėjas, laužęs formos ir žanro tradicijas, naudojęs harmoninius kontrastus. Be to, Vivaldi sugebėjo kurti tokią muziką, kuria žavėjosi ne tik siauras intelektualų ratas, bet ir plačioji publika. Dėl to jis buvo populiarus net ir kaimyninėse šalyse. Vivaldi laikomas vienu iš kompozitorių, kurie paskatino barokinio stiliaus evoliuciją į klasikinį.

Spalio 23 d., trečiadienis, 18.30 val., I a. fojė
Rimantas Giedraitis ir draugai

Rimantas Giedraitis – žinomas fleitininkas, kompozitorius, aranžuotojas, pedagogas. Jis yra parašęs daugiau nei 60 autorinių kūrinių įvairiems orkestrams ir ansambliams, parengęs daugiau nei 1 700 aranžuočių. Rimanto kūryba ir jo fleita dažnai skamba Klaipėdos koncertų salėje, jis nuolat bendradarbiauja su Klaipėdos brass kvintetu ir Klaipėdos kameriniu orkestru. Su pastaruoju kadaise jam yra tekę groti solo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje. „Muzikuoti tiksliai, jautriai, elegantiškai ir natūraliai – tai jau meistrystė. Ir kartu siekiamybė”, – viename interviu kalbėjo fleitininkas, daugelį metų dirbantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fleitų grupės koncertmeisteriu. Komponuojantis fleitininkas teigia, kad visą gyvenimą mokėsi ir tebesimoko iš kitų sukurtos muzikos ir siekia ją perteikti taip, kad net ir išrankiam klausytojui būtų suprantama, priimtina ar net malonu. „Aranžuotė reikalauja tavo asmeninio požiūrio į kito žmogaus muzikinę idėją”, – mano muzikas, kuriantis aranžuotes ne tik klaipėdiečių kolektyvų, Lietuvos valstybinio simfoninio, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos kamerinio, „Trimito”, „Ąžuolyno” ir kitų mūsų šalies orkestrų, bet ir užsienio atlikėjų užsakymu.

Programoje „Rimantas Giedraitis ir draugai” fleitininko kompozicijas ir aranžuotes atliks Klaipėdos brass kvintetas ir klaipėdiečiai solistai Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Rasa Serra (vokalas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Mindaugas Putna (klavišiniai), Edmundas Federavičius (mušamieji).

Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas S. Petrulis sako: „Esu pažįstamas su R. Giedraičiu nuo 1983 metų. Jis yra ypatingas žmogus, kuriuo visada gali pasitikėti tiek gyvenime, tiek scenoje. Tais laikais, kai dar labai trūko muzikos pučiamiesiems, Rimantas pradėjo rašyti šiuolaikiškas, puikiai skambančias, patogias atlikti ir lengvai klausytojui įsimenančias miniatiūras. Šiandien jis kaip aranžuočių meistras yra vienas geriausių Europoje.”

Spalio 24 d., ketvirtadienis, 12.00 ir 18.30 val.
Muzikuojanti karvutė Sofija
Muzikinis spektaklis visai šeimai

JI – Sofija;
JI – Karvutė, gyvenanti kaime;
JI – turi šeimą;
JI – turi gerą draugą šalia, kuris visuomet pasirengęs padėti!
JI – tokia, kaip mes, nes ji… turi SVAJONĘ!

Tačiau gyvenime nėra taip paprasta, kaip kartais gali atrodyti – tam, kad pasiektum, ko trokšti, reikia bent šiek tiek pasistengti, o kartais pereiti kalnus ir perplaukti upes.

Karvutė Sofija jaučiasi liūdna, nes negali išpildyti savo didžiosios svajonės – dainuoti su orkestru! Tačiau tam juk reikalingi draugai, kurie visuomet pasirengę padėti. Arklys Feliksas atsitiktinai randa skelbimą apie muzikinį konkursą. Taip mūsų pagrindinė herojė leidžiasi į kelionę tikslo link, kur susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Ji praveria ne vieno orkestro duris, tačiau ją pasitinka visai ne taip, kaip ji tikėjosi. Net nepatikrinęs jos talento, orkestras jos nepriima. Sofija niekaip negali suprasti, kaip su muzika susijęs jos kūno svoris, ūgis, kanopų skambesys, ragai ar elegancija? Nukabinusi nosį, karvutė netenka vilties, tačiau netikėtai sutinka Šunį Dūmą ir jiems gimsta nuostabi idėja…

Į Koncertų salės repertuarą grįžta muzikinis spektaklis visai šeimai „Muzikuojanti karvutė Sofija”. Jis buvo sukurtas ir pirmąkart parodytas prieš 7 metus. Nuotaikingam spektakliui muziką parašė Zita Bružaitė. Naująjį pastatymą režisuoja Laima Akstinaitė, jame kursianti ir karvutės Sofijos vaidmenį. Vaidins ir Simonas Lunevičius. Pasirodyme dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas gabiausiais mokiniais iš Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ir E. Balsio menų gimnazijos, taip suteikiant jiems galimybę pasisemti orkestrinio grojimo patirties. Spektakliui diriguos Egidijus Miknius.

Spalio 29 d., antradienis, 18.30 val., I a. fojė
Amelija iš Monmartro ir Chopinas

Kas būtų, jei kurioje nors iš Monmartro kavinių susitiktų Amelija ir Frédéricas Chopinas? Nors šis scenarijus skamba kaip fantazija ar primena gražų sapną, muzikos pasaulyje viskas įmanoma!

Pianistės Ievos Dūdaitės koncerte skambės lenkų romantiko Frédérico Chopino ir prancūzų autoriaus Yanno Tierseno, parašiusio daug gražios muzikos kino filmams, kūryba. Publiką ji nukels į tą patį, bet labai skirtingą Paryžių. Klausydami svajingų noktiurnų, baladžių, valsų, apsilankysite XIX a. salonuose. O „Amelijos iš Monmartro” garso takelio melodijos primins, kad net naujausių technologijų amžiuje sunku pabėgti nuo savo jausmų.

I. Dūdaitė yra viena geriausių savo kartos Lietuvos pianisčių, koncertuojanti visame pasaulyje. „Bet mieliausia man koncertuoti gimtojoje Lietuvoje”, – teigia atlikėja. Visur ji pelno šiltas publikos simpatijas ir aukštus profesionalų įvertinimus. I. Dūdaitės repertuaras platus: nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos kūrinių. Taip pat svarbią vietą atlikėjos repertuare užima lietuvių muzika ir jos populiarinimas svetur. Anot pianistės, muzika pasirinko ją ir atvirkščiai. Ji sako: „Esu palaiminta, kad mano profesija yra mano svajonė.”

Spalio 30 d., trečiadienis, 18.30 val., I a. fojė
Kokios žavios Tavosios buveinės

Šioje sakralinės chorinės muzikos programoje susitinka dabartis ir amžinybė. Renesanso daugiabalsė muzika perduoda savo tradiciją gražiausioms romantizmo polifonijoms.

Programą su Klaipėdos choru „Aukuras” rengia Vilimas Norkūnas, Lietuvoje plačiai žinomas kaip klavesinininkas ir vargonininkas, o chorinio meno paslaptis dažniau dalinantis užsienio seminaruose ir kursuose. Jis šiame koncerte nori pasidalinti ne tik senąja muzika, kurią yra taip pamilęs, jog be jos neįsivaizduoja gyvenimo, bet taip pat atskleisti, kiek daug romantizmas turi bendro su renesansu ir atvirkščiai. Visa ši muzika spinduliuoja gyvybe ir gyva emocija.

Vilimas Norkūnas atvirauja: „Kurdamas šią koncertinę programą, klausiau savęs, ką turi bendro artėjanti Visų šventųjų ir Vėlinių diena? Juk tikintiesiems, ieškantiems „dėl ko esu”, yra primenama – kiekvienas esate pašauktas į šventumą. Taip pat galvoju apie sceną Biblijoje, kai apaštalai pešasi tarpusavyje ir jų mokytojas sako: „Danguje yra daug buveinių.” Todėl programos tema tapo Johanneso Brahmso „Vokiškojo Requiem” dalis „Wie lieblich sind deine Wohnungen” / „Kokios žavios Tavosios buveinės”. Tai mano vienas mėgstamiausių Brahmso kūrinių. Kiek per trumpą laiką choras „Aukuras” sugebės lanksčiai ir vikriai prisitaikyti prie radikaliai skirtingų epochų, vokiečių kalbos tarimo spalvinių niuansų ir kito dirigento – tai kur kas sudėtingesnis iššūkis, nei pianistui prisitaikyti prie kito instrumento. Tačiau choru ir jo vadovu Alfonsu Vildžiūnu pasitikiu, džiaugiuosi kvietimu ir šia laukiančia bendra patirtimi. Tikiu, jog tiek chorui, tiek publikai ši programa bus ne tik edukacinis, bet ir labai gardus kąsnelis, o gal net ir dangiškas valgis.”

Lapkričio 6 d., trečiadienis, 18.30 val., I a. fojė
Dėlionė orkestrui VI

Klaipėdos kamerinis orkestras jau šeštąjį kartą kviečia klaipėdiečius kartu sudėti orkestro dėlionę, pradedant duetu, kvartetu ir išaugant iki visos kolektyvo sudėties. Programoje, kurią sudarė patys orkestrantai, skambės išraiškingi įvairių stilių kamerinės muzikos kūriniai, virtuozinės miniatiūros. Šio koncerto tikslas, pasak orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, yra ne tik tobulinti orkestro narių kamerinio muzikavimo įgūdžius, bet ir burti KKO bičiulių bendruomenę.

Atlikėjai siekia būti kuo arčiau klausytojų, juos dar stipriau paveikti magiška garsų energija. Todėl šiai programai vėl buvo pasirinkta jauki Koncertų salės I aukšto fojė erdvė, leidžianti sukurti dar intymesnį ryšį tarp grojančiųjų ir klausančiųjų. Tikimės, jog šis koncertas suteiks visiems gerų emocijų ir įspūdžių.

Lapkričio 8 d., penktadienis, 18.30 val.
Rapsodija pučiamiesiems

Klasikinėje-romantinėje muzikoje rapsodija – tai laisvos formos kūrinys paprastai liaudies melodijų temomis. XX a. pagrindiniu liaudies muzikos šaltiniu tampa miestas. Džiazas, gatvės muzika, industrinio pasaulio inspiruoti ritmai veržiasi į kompozitorių partitūras ir gimdo netikėtas tarpžanrines sąsajas, į kurias leidžiasi ir valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas”.

„Rapsodija pučiamiesiems” – tai į vientisą sceninę-režisūrinę visumą sujungtų Igorio Stravinskio Ebony koncerto, Georgo Gershwino „Žydrosios rapsodijos” ir Eriko Satie „Parado” teatralizuotas atlikimas. Visi šie XX a. opusai ženklina kokybiškai naujas modernizmo paradigmas, yra persunkti naujosios miesto dvasios, tačiau Lietuvoje atliekami retai.

Koncerto pradžioje skambės džiazinės muzikos intonacijų persmelktas neoklasikinis I. Stravinskio Ebony koncertas klarnetui ir džiazo grupei (solistas – Rimvydas Savickas). Jį pratęs amerikietiškąją džiazinę ir europietiškąją klasikinę tradicijas jungiantis garsusis originalios orkestruotės fortepijonui ir džiazo (pučiamųjų) ansambliui (solistas – Petras Geniušas) G. Gershwino kūrinys „Žydroji rapsodija”. Koncertą užbaigs E. Satie baleto „Paradas” versija pučiamųjų orkestrui (aranž. Guus Dohmen). Tai skandalingas XX a. kūrinys, ženklinęs modernumo eros pradžią. Jam tada dekoracijas ir kostiumus kūrė dailininkas P. Picasso, libretą – J. Cocteau, kuris E. Satie partitūrą papildė netradiciniais triukšminiais instrumentais – spausdinimo mašinėle, buteliais, startiniu pistoletu, sirena ir pan.

Programai „Rapsodija pučiamiesiems” sukurtas specialus sceninis apšvietimas, atlikėjų drabužiai. Teatralizuotas veiksmas padės naujai įprasminti kūrinius ir pažvelgti į juos iš dabarties perspektyvos.

Lapkričio 13 d., trečiadienis, 12.00 ir 18.30 val., I a. fojė
Pepė keliauja į koncertą
Koncertas visai šeimai (5–10 metų vaikams ir jų tėveliams)

Šiame linksmame renginyje visai šeimai muzikos klausysimės kartu su Pepe. Turbūt puikiai pažįstate mergaitę, kurios galva kupina netikėčiausių fantazijų, o kojos apmautos ilgomis skirtingomis kojinėmis. Šį populiarios knygos personažą sugalvojo švedų rašytoja Astrida Lindgren. Turbūt dauguma vaikystėje esame skaitę jos knygų, o gal net apsilankę muziejuje Stokholme.

Apie ką bus šis koncertas? Apie tai, kaip Pepė keliauja laivu iš Stokholmo į Klaipėdą, sutinka naujų draugų ir patiria daug smagių nuotykių. Jai patinka Klaipėdos brass kvinteto muzika, tad mergaitė taip pat užsinori koncertuoti…

Teatralizuoto koncerto scenarijų ir režisūrą sukūrė Nerijus Gedminas, Pepės vaidmenį parengė aktorė Rugilė Latvėnaitė.

Lapkričio 15 d., penktadienis, 18.30 val., I a. fojė
Brandos metas

Daumantas Kirilauskas priskiriamas prie tų atlikėjų, kuriems būdinga gili, išgyventa rimtis, sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą. Pianisto repertuare baroko epochos genijus J. S. Bachas užima vieną svarbiausių vietų. Atlikėjas įrašė ir išleido tris J. S. Bacho klavyrinius koncertus, visas šešias partitas. Natūrali progresija seka ir siuitos žanro keliu. Jau atliktos dvi „Prancūziškos siuitos”: Nr. 3 ir Nr. 6. Šiemet išgirsime dar dvi: Nr. 4 ir Nr. 2. Pasak didžiausių pasaulio pianistų, tai siuitos, reikalaujančios aukščiausio lygio meistriškumo. Vokiečių romantiko F. Schuberto Sonata As-dur yra viena iš septynių kompozitoriaus ankstyvųjų sonatų. Joje apčiuopiamas idėjų originalumas, naujas, šviežias skambesys, jaučiama F. Schuberto kaip kompozitoriaus branda.

F. Liszto Sonata h-moll, be abejonės, yra brandžiausias šio vengrų romantiko kūrinys, jo kūrybinių galių įrodymas. Ji pripažinta didingiausia sonata fortepijonui, sukurta po L. van Beethoveno laikų, šiandien atliekama net ir tų pianistų, kurie paprastai ignoruoja F. Liszto kūrybą. D. Kirilauskui tai yra sugrįžimas prie šios sonatos po devyniolikos metų pertraukos.

„D. Kirilauskas yra aukšto lygio pianistas. Jis jau visai subrendęs muzikas, su savu pasaulio matymu, meninėmis koncepcijomis, įtaiga ir kultūra. Jis jau priklauso pasaulio pianistų elitui. […] Man regis, jis turi retą menininko etiką, savo gyvenimo tikslą, kuris yra aukštesnis negu vien tik klavišų spaudymas”, – teigia Donatas Katkus.

Lapkričio 20 d., trečiadienis, 18.30 val.
Sparnai talentui ir jaunystei

Šioje programoje vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos kolektyvų Lietuvos kamerinis orkestras suteiks „Sparnus talentui ir jaunystei”. Su beveik 6 dešimtmečius gyvuojančiu kolektyvu pasirodys sparčiai kylantys jaunosios atlikėjų kartos atstovai – dirigentas Martynas Stakionis ir arfininkė Liucilė Vilimaitė. Abu jie šiuo metu semiasi profesinės patirties užsienyje: Martynas studijuoja Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje, o Liucilė – Karališkojoje Hagos konservatorijoje. 23 metų dirigentas jau koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, „Kremerata Baltica” kolektyvu, pasirodė svarbiose tarptautinėse scenose. Prieš metus jis tapo Niujorke įsikūrusios meno agentūros „Columbia Artists” artistu.

Pernai darytame interviu dirigentas pripažino, kad „muzikinės patirties stoka gali būti iššūkis dirbant su vyresniais profesionalais. Tačiau mano jaunystė padeda nestokoti polėkio ir muzikinių idėjų, noro eiti į priekį, daryti daug ir kokybiškai. Visiškai negailiu savo laiko muzikai, darbui bei tobulėjimui. Atrodo, kad dabar – visos durys atviros, todėl daugeliui esu dėkingas už pasitikėjimą”.

Nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė 21 metų L. Vilimaitė ne tik aktyviai koncertuoja Olandijoje ir Lietuvoje, bet ir pati kuria muziką. Jos kompozicija „Žalčiai” arfai solo ir styginiams skambės šiame koncerte. Pasak autorės, „Žalčiai” gimė prieš 4 metus iš lietuvių liaudies mitologijos ir legendų. Tai nėra mano mėgstamiausias gyvūnas, tačiau, kai buvau maža, man įstrigo pasakojimai apie tai, kaip senovėje jie buvo garbinami ir gerbiami. Todėl savo kūrinyje norėjau perteikti visą tų laikų keistumą, mistiškumą, sykiu pasinaudodama ir liaudiškais šokių ritmais. „Žalčiai” iš naujo atgimė pernai, kai parašiau naują jų aranžuotę ir man teko garbė ją atlikti kartu su Lietuvos kameriniu orkestru. Dabar nekantrauju vėl lipti į sceną su šiuo puikiu kolektyvu, kuriam diriguos M. Stakionis, ir drauge keliauti po „Žalčių” pasaulį”.

Lapkričio 21 d., ketvirtadienis, 18.30 val., I a fojė
Provokacijos

Du pasauliai – klasika ir improvizacijos menas. Dvi ryškios asmenybės, atėjusios iš skirtingų pasaulių, žaisdamos ir provokuodamos kuria naują lydinį. Gimsta nauja muzika – unikali ir netikėtai organiška.

Petras Vyšniauskas: „Aš ne Žvirblytė, bet skraidau. Aš ne klasika, bet suradau, nieko laisvesnio ir nieko puikesnio aš nemačiau. Jaučiau. Laikas bėga, vėl noriu kilt.”

Aleksandra Žvirblytė: „Groti tai, ką gerai žinai, ir tuo pat metu nežinoti, kur tave nuneš fantazija. Leistis provokuojamai ir provokuoti, taip ateiti į minties laisvę. Tikras meninis transas.”

„Petro Vyšniausko koncertas su pianiste Aleksandra Žvirblyte buvo užburiantis. Sumanymas tiesiog neįtikėtinas. Pianistė – aukšto lygio klasikinės muzikos atlikėja – groja klasikinį kūrinį pagal partitūrą. Tuo pat metu sopraniniu saksofonu Petras ant viršaus audžia improvizaciją. Repertuaras įvairus – nuo Chopino iki Philipe’o Glasso, pakeliui įtraukiant ir Bachą. Efektas gniaužia kvapą ne vien dėl to, kad Petras be paliovos rizikuoja, bet ir todėl, kad muzika tokia subtili ir intensyvi, kad nejučia ima kauptis ašaros. Nepamirštamas koncertas, tikra muzikos pamoka – muzikanto, kuris pasirodo visiškai atvirai, atsisakęs bet kokio gudravimo, ir visas savo technikos galimybes nukreipia į jausmą.” (Emmanuel de Gouvello, Prancūzija).

Lapkričio 28 d., ketvirtadienis, 12.00 ir 18.30 val., I a fojė
Žaismingos muzikos orkestras seka pasaką
Koncertas visai šeimai (5–12 metų vaikams ir jų tėveliams)

Visi puikiai žinome lietuvių liaudies pasaką „Katinėlis ir gaidelis”. Jos istorija moko nebūti patikliems, nepasiduoti įkalbinėjimams, vertina draugystę ir skatina išradingumą. Kaip katinėliui pavyksta iš lapės namų išvaduoti gaidelį? Jis groja smuiku ir taip išvilioja lapę! Muzika padeda išgelbėti gaidelį!

Smagų muzikinio šešėlių teatro spektaklį seka Klaipėdos kamerinio orkestro atlikėjai, ne tik grieždami savo instrumentais, bet ir persikūnydami į vaidmenis ar valdydami lėles. Jas sukūrė spektaklio režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė, o muziką parašė kompozitorius Teisutis Makačinas.

Lapkričio 29 d., penktadienis, 18.30 val., I a. fojė
Klarnetininkų karnavalas

Artėjant žiemai tai vienur, tai kitur galima išvysti kvietimus į renginius, pavadintus karnavalais. Juos mėgsta rengti tiek vaikai ar mokiniai, tiek įstaigų darbuotojai ar vakarėlių organizatoriai. Yra karnavalų, kurie išgarsėjo visame pasaulyje. Žymiausias tarp jų turbūt yra Venecijos karnavalas, sutraukiantis tūkstančius žmonių.

Bet ar teko kada nors girdėti apie muzikos atlikėjų karnavalus? Vienas iš tokių – „Klarnetininkų karnavalas” – Klaipėdą pasieks paskutinį lapkričio penktadienį. Tai bus graži šventė klarneto atlikėjams ir šį nuostabų pučiamąjį instrumentą mėgstantiems žmonėms. Vilniaus klarnetų kvartetas savo meistriškumu varžysis su Rygos klarnetų kvartetu. Nugalės, žinoma, muzika ir brolystė.

Su klarnetininkais scenoje bus ir ansamblis „Musica Humana”, nors savo sudėtyje jis neturi nė vieno šiuo instrumentu grojančio atlikėjo. „Musica Humana” akompanuos klarnetininkams, skambant klasikos, romantikos ir šiuolaikinės muzikos autorių kūriniams. Pasak ansamblio meno vadovo ir šios programos sumanytojo Roberto Beinario, „tai pirmasis kartas, kai ansamblis kartu scenoje muzikuos su aštuoniais klarnetininkais. Programos idėja kilo glaudžiai bendradarbiaujant su Latvijos pūtikais. Norisi sujungti mūsų šalių pučiamųjų instrumentų tradicijas ir jas įtaigiai perteikti klausytojams. Tikimės, kad šią programą išgirs ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos publika. Šį kartą pasirinktas klarnetas kaip centrinė koncerto figūra. Kodėl jis? Ateikite į koncertą ir viską sužinosite…”

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė