„Pasaulio dainų naktis” su lietuviška, vokiška ir itališka muzika
Po įtemptos dienos, kai norisi atsipalaiduoti, geriausiai padeda muzika, o ypač – vokalinė muzika, dainos. Ramios arba energingos, jos priverčia nors trumpam pamiršti viską aplinkui. Manoma, kad vokalinė muzika yra viena seniausių muzikos formų, nes, atliekama žmogaus balsu, ji eina iš širdies į širdį. Ji glaudžiausiai susijusi su kasdienine kalba ir turbūt yra arčiausiai mūsų esanti meno rūšis. Akademinės muzikos lobyne randame tūkstančius gražiausių dainų, jų ciklų, kuriuos sukūrė įvairių tautų kompozitoriai. Šio kelis šimtmečius kurto dvasinio turto dalis gyvena daugelio solistų repertuare. 2019 m. kovo 7 dieną, ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė skambėsianti „Pasaulio dainų naktis” pradeda įvairių pasaulio šalių kompozitorių vokalinei muzikai skirtą koncertų ciklą. Pirmojoje jo programoje išgirsime italų, vokiečių, austrų ir, žinoma, lietuvių kūrėjų solines dainas, jų ciklus bei duetus. Gėrėsimės puikiais solistų Jomantės Šležaitės (sopranas) ir Mindaugo Jankausko (tenoras) balsais, žavėsimės jų muzikalumu ir artistiškumu. Šie talentingi menininkai kuria vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jie kartais net susitinka Ramintos Šerkšnytės operos vaikams „Penki Merės stebuklai” scenoje. Joje ekspresyvioji Jomantė įtikinamai vaidina auklę Merę, o artistiškasis Mindaugas – jos pusbrolį Toną, kurį Merė pakviečia suderinti fortepijoną. Abu solistai dainavo ir Klaipėdos koncertų salėje vykusiuose operų pastatymuose. M. Jankauskas sukūrė Mozarto vaidmenį 2013 metais KKS pastatytoje Nikojaus Rimskio-Korsakovo operoje „Mozartas ir Salieri”. J. Šležaitė šiemet įkūnijo vilioklę Alčiną Antonio Vivaldi operoje „Orlando furioso” („Įniršęs Rolandas”). Jomantė ir Mindaugas yra tikri vokalinės muzikos entuziastai. Koncerte „Pasaulio dainų naktis” jie pravers lietuviškosios vokalinės kūrybos aukso fondo skrynią. Iš jos bus iškelta Juozo Gruodžio daina „Pavasario naktis Berlyne”. Ši kompozicija, „pažymėta gyvenimo džiaugsmo, sąmojingos, išradingos, naujoviškos kūrybos džiaugsmo, ilgam liko itin jaunas, itin „kairysis”, modernistinis mūsų muzikos puslapis, lyg ir lietuviškas „Mėnulio Pjero” (muzikologas Vytautas Landsbergis). Abu solistai interpretuos atskiras Felikso Bajoro „Sakmių siuitos” dalis. Nors parašyta lygiai prieš 50 metų, šiandien siuita tebėra minima tarp populiariausių ir originaliausių lietuviškų vokalinių kūrinių. Šviesiai lyriška ir kupina sodrių niuansų, humoro jos nuotaika išreiškiama gruboku fortepijono skambesiu ir paprastu, tačiau niuansuotu dainavimu. Liaudiško dainavimo, kalbos intonacijos taikliai perteikia sakmių teksto niuansus. Suskambės ir nuostabiai trapi Konstancijos Brundzaitės „Akimirka”. Beje, K. Brundzaitė buvo pirmoji kompozitorė moteris modernios lietuvių muzikos istorijoje. Ji metus gyveno Klaipėdoje ir dirbo dabartinėje S. Šimkaus konservatorijoje. Koncerte išgirsime ir populiariausios lietuviškos operos „Pilėnai” autoriaus Vytauto Klovos vokalinį ciklą „Ganyklų dainos”, pasižymintį melodingumu, artimą tautinės kūrybos dvasiai, bei dar kelis lietuviškus kūrinius. Antrojoje koncerto dalyje J. Šležaitė ir M. Jankauskas supažindins su vokiškų ir itališkų dainų stilistinėmis atlikimo ypatybėmis. Sužinosime, kuo skiriasi savo tradicijomis ir evoliucija turtinga vokiškoji lied nuo neapolietiškos dainos, gimusios nuostabiame Italijos regione. Banguojančios jūros ritmika ir saulės šilumą spinduliuojanti melodika jau kelis šimtmečius žavi tiek ją atliekančius, tiek jos klausančius. Skambės vokiečių Richardo Wagnerio, Roberto Schumanno, austro Franzo Salmhoferio bei italų Ottorino Respighi, Andrea Bixio, Luigi Arditi ir kitų autorių kūryba. Dainininkams talkins pianistė Rūta Blaškytė. Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė |