Neurologinė opera atvers šiuolaikinės muzikos festivalį „Permainų muzika“

Šiuolaikinės muzikos festivalį „Permainų muzika‘21“ Klaipėdos koncertų salėje 2021 m. rugsėjo 15 d. pradės pasaulinį pripažinimą pelniusio, minimalistinės muzikos pradininko bei kino muzikos meistru tituluojamo M. Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“.

Pirmą kartą Lietuvoje statoma neurologinė opera – tai bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro ,,Kosmos Theatre“, teatro ,,Utopia“ projektas. Kvapą atimančios operos pastatyme susijungia klasikinės muzikos profesionalai su vizualinio teatro, šiuolaikinių medijų bei lėlių teatro kūrėjais.

Michaelas Nymanas – minimalistinės muzikos pradininkas, žinomas britų kompozitorius, sukūręs šešias operas ir muziką daugiau nei dvidešimčiai filmų. Tarp kompozitoriaus garso takelių yra tokie filmai kaip ,,Fortepijonas“, ,,Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ bei daugelis kitų. Dirbdamas muzikos kritiku M. Nymanas 1968 m.  leidinyje „The Spectator“ pirmą kartą muzikos istorijoje pavartojo minimalizmo terminą, kurį vėliau plačiau aprašė savo knygoje ,,Experimental Music: Cage and Beyond“. Šis terminas prigijo visame pasaulyje, o minimalizmas tapo vienu populiariausių profesionaliosios muzikos žanrų. Kompozitoriui suteiktas britų imperijos komandoro laipsnis bei Voriko universiteto garbės daktaro laipsnis, o jo kūriniai atliekami visame pasaulyje.

,,Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ („The Man Who Mistook His Wife for a Hat“) – pirmoji M. Nymano opera, sukurta 1986 m. remiantis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga, tapusia bestseleriu ir laikoma neurologijos mokslo klasika. Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus – paciento, sergančio vizualine agnozija („mentaliniu aklumu“), ligos tyrimo istorija: žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauja savo klausa. Tolstančios matomų daiktų prasmės artina jį prie garsinio pasaulio patyrimo ir atveria netikėtus ligos aspektus – virš viso regimo ir mus nuolat klaidinančio pasaulio tvyro ne visiems pažįstama, bet kerinti ir įkvepianti muzikinė realybė.

Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas ir operos siužetui įkvėpimą davęs rašytojas Oliveris Sacksas po M. Nymano operos premjeros teigė: „Tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje.“

Operos režisierius, ,,Kosmos Theatre“ meno vadovas Žilvinas Vingelis teigia: ,,Šios kvapą atimančios operos sceninė versija – tai tam tikras vizualinis ir garsinis labirintas, kuriame atsikartojantys įvaizdžiai, veidai, mizanscenos, temos ir garsai ilgainiui įveda žiūrovą į tikrovės atpažinimo krizę. Kamerinis, mobilus, funkcionalus sceninis sprendimas traukia lėlių teatro  bei videokomunikacijos ir transliacijos sprendimus, todėl čia solistai tampa ne tik aktoriais, bet ir šokėjais, lėlininkais, ekranų kilnotojais, netgi scenos darbininkais. Mane žavi idėja, kad techniškai sudėtingas sceninis pasakojimas gali būti papasakotas vos trijų žmonių be papildomos teatro mašinerijos, štangų, scenos darbuotojų ar pagalbos iš kulisų, kurių taip pat atsisakome. Tokioje itin aukšto solistų meistriškumo reikalaujančioje operoje ši idėja atrodo dar nuostabiau. Operos struktūra mums siūlo naujai pažvelgti į dažniausiai numeriais suskirstytą klasikinę operą, rasti sprendimus ne tarp scenų ir ne pragrojimuose, o čia pat scenoje – dainuojant, vaidinant, stumdant scenografiją, ją dekonstruojant ir taip parodant žiūrovams daugiau, nei įprasta. Tam labai tinka būtent ši daugiafunkcionalių, atvirų ir profesionalių solistų sudėtis: sopranas Gunta Gelgotė, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Kšištofas Bondarenko. Tai dainininkai, kurie šiuolaikinio operos atlikėjo profesiją supranta kaip nuolatinius iššūkius, mokymąsi ir ieškojimą, – teigia režisierius.

– Taip pat mūsų ,,Kosmos Theatre“ kūrybinę komandą žavi galimybė bendradarbiauti su tokiais klasikinės muzikos profesionalais, kaip maestro Martynas Staškus, pianistė Indrė Baikštytė, Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tai atveria naujas interpretacines galimybes, kūrybines patirtis, galimybę išsibandyti naujus technologinius sprendimus. Operos dramaturgijoje taip pat nėra nieko, kas įprasta klasikinių operų siužetams, todėl jos neslegia sceniniai štampai. Viskas joje atrodo aštru ir intensyvu, o M. Nymano minimalistinė kompozicinė maniera O. Sackso istoriją pakelia į netikėtas metaforines aukštumas – čia savo meta-vaidmenį įgauna ir kompozitorius R. Schumanas, ir poetas H. Heinė… Pagaliau,  šia opera mes kreipiamės į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę: kas mes esame, jei mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei aplinkiniai? Ar tai savaime yra liga? Ką neurologijoje vadiname deficitu, kai kalbame apie žmogų? Ar individuali žmogaus gyvenimo istorija – dar medicininio tyrimo dalis?“ – retoriškai klausia Ž. Vingelis.

PREMJERA

NEUROLOGINĖ OPERA „VYRAS, KURIS PALAIKĖ SAVO ŽMONĄ SKRYBĖLE“

Kompozitorius Michael Nyman

Libreto autoriai: Christopher Rawlence, Michael Morris ir Michael Nyman

Režisierius Žilvinas Vingelis

Režisieriaus asistentė, judesio konsultantė Gintarė Šmigelskytė

Dailininkė Paulina Simutytė

Animacijų autorė Dovilė Gecaitė

Lėlių meistras-butaforas Martynas Lukošius

Vaizdo projekcijų režisierius Kornelijus Jaroševičius

Vaizdo projekcijų režisieriaus asistentas Nidas Kaniušas

Šviesų dailininkas Tomas Klimas

Solistai: Gunta Gelgotė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Kšištof Bondarenko (bosas)

Klaipėdos kamerinis orkestras, meno vadovas Mindaugas Bačkus

Indrė Baikštytė (fortepijonas)

Gabrielė Ašmontaitė (arfa)

Dirigentas Martynas Staškus

Premjera 2021 m. rugsėjo 15 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Leave a Reply