Naujas muzikos žurnalo „Lithuanian Music Link” numeris: iš Lietuvos į pasaulį

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido naują žurnalo „Lithuanian Music Link” (Lietuvos muzikos link) numerį. Tai leidinys anglų kalba, be akademiškai mokslinio mėšlungio tiriantis ir pristatantis Lietuvos muzikos kultūrą arba veikiau skirtingas jos (sub)kultūras užsienio auditorijai.

Lithuanian_Music_Link

„Lithuanian Music Link“ viršelis

Šio žurnalo turinio idėja grįsta žanriškai atvira, išplėstine kultūros ir meno koncepcija, kai vienoje plokštumoje pristatoma klasika ir eksperimentika, akustika ir elektronika, improvizacija ir fiksacija arba apskritai sunkiai klasifikuojami sumanymai. Čia manevruojama tarp „pasidaryk pats” kultūros ir institucinio konteksto, nišinių reiškinių ir didesnių kultūros gabalų, istorijos ir dabarties, vietiškumo ir tarptautiškumo.

Lietuvos muzikos kultūra žurnale pateikiama kaip daugialypis ir veržlus reiškinys, kuris toliau intensyviai plečiasi, įgauna tarptautinį pagreitį ir yra neatsiejama Vakarų kultūros dalis. Kita vertus, į čia pristatomą kūrybą ir scenas dažnai įsigėrusi vietos dvasia, suteikianti joms išskirtinių požymių, kuriuos ir siekiama išryškinti užsienio auditorijai. „Iš Vilniaus į pasaulį” skelbia vieno teksto antraštė, nusakanti ir šio leidinio kryptį. Kitaip tariant, „Lithuanian Music Link” yra viena iš Lietuvos muzikos kultūros tarptautiškumo iniciatyvų, kuriai finansinį pagrindą suteikė Asociacija LATGA ir Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Devynioliktame „Lithuanian Music Link” numeryje – devyni autoriniai tekstai. Juose aptariama Lietuvos muzikos kūrėjų Y karta, kuri tik gavusi brandos atestatą išvyko į užsienį ir pasinėrė į įvairaus profilio studijas bei kūrybos praktikas; vietinė elektroninės scenos „gentis”, kurios nariai rezga baltų archaikos ir postindustrinės garso estetikos jungtis; istorinis laisvojo džiazo etapas, kurio epicentre – Ganelino-Tarasavo-Čekasino trio, sukūręs stiprų post-GTČ magnetinį lauką; šių dienų „meinstryminio” džiazo daugialypumai, kuriuos formuoja naujoji karta.

Žurnale pristatomas ir kompozitorės Onutės Narbutaitės portretas arba tiesiog odė šiai kūrybinei asmenybei, jos gimtadienio proga parašyta užsienio dirigento; pokalbis su performatyvios muzikos kompozitore Rūta Vitkauskaite; ambicingas dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos ir kompozitorės Ramintos Šerkšnytės tandemas; neinstitucinės ir idėjinės elektroninės muzikos leidybos apžvalga; pagaliau, šmaikšti klasikinio formato koncertų etiketo analizė, tirianti pastarojo dešimtmečio tendencijas.

Vidiniai_psl.1

Rengiant šį „Lithuanian Music Link” numerį Lietuvos muzikos informacijos centras bendradarbiavo su tekstų autoriais Ernestu Parulskiu, Jurijumi Dobriakovu, Rūta Skudiene, Laima Slepkovaite, Edvardu Šumila, Povilu Vaitkevičiumi, Paulina Nalivaikaite, Ugniumi Babinsku ir Christopheriu Lyndon-Gee. Tekstus į anglų kalbą vertė Romas Kinka, žurnalo dizainą ir maketą kūrė Tomas Mozūra.

Nemokama spausdintinė žurnalo versija anglų kalba bus platinama įvairiose tarptautinėse muzikos platformose, viešosios kultūrinės diplomatijos terpėse ir su užsieniečiais aktyviai dirbančiose Lietuvos kultūros organizacijose. Visas turinys anglų ir lietuvių kalbomis bus paskelbtas Lietuvos muzikos informacijos centro tinklalapyje mic.lt.

Lietuvos muzikos informacijos centro inf.

Parašykite komentarą