Muzikinio teatro istorija – žinomų operų uvertiūrose

2020 m. sausio 15 d. 19 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia kartu švęsti garbingą operos jubiliejų koncerte „Istorijos perpetuum mobile – 200″.

Tomas_Ambrozaitis_Olesios_Kasabovos_nuotr1

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras su vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu. Olesios Kasabovos nuotr.

Pirmoje koncerto dalyje išgirsite vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru grieš tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Ingrida Rupaitė.

Ji pasidomėjo ir atliekamo kūrinio istorija: „Tai antrasis devyniolikto amžiaus vokiečių kompozitoriaus F. Mendelssohno sukurtas Koncertas smuikui. Pirmasis d-moll, kurį jis parašė būdamas vos trylikos, labai panašus į Wolfgango A. Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno kūrinius. O štai antrasis, e-moll, buvo parašytas 1844 m., likus vos trejiems metams iki kompozitoriaus mirties, ir yra pelnytai laikomas vienu geriausių ir populiariausių jo kūrinių. Grakščia forma, išraiškinga melodika jis niekuo nenusileidžia W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, Johanneso Brahmso ar Piotro Čaikovskio opusams. Šio Koncerto grožio ir emocionalumo raktas – pirmosios dalies pagrindinė tema: dramatinė, aistringa, kupina lyrinio polėkio. Antroji Koncerto dalis – jautri ir elegantiška, o trečioji – tai džiaugsmingas, jaudinantis scherzo finalas. Kūrinį vainikuoja energija ir šviesa. Prieštaraudamas ano laiko kompozitorių praktikai, F. Mendelssohnas pats nurodė Koncerto kadenciją, ją natūraliai susiedamas su kūrinio stiliumi ir forma”, – su užsidegimu pasakoja I. Rupaitė.

Smuikininkė sako, kad jai didelė garbė ir laimė pirmą kartą atlikti šį šedevrą kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir jo vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu. „F. Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll – tai vienas iš pirmų tokio pobūdžio kūrinių, atliekamų be Koncerto dalis skiriančių pertraukėlių, prie kurių esame pratę. Taigi šis romantiškas Koncertas grojamas neišskiriant dalių”, – pasakoja dirigentas.

Ingrida_Rupaite_Vytauto_Razmos_nuotr

Ingrida Rupaitė. Vytauto Razmos nuotr.

Antroje programos dalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras publikai dovanos uvertiūras iš įvairiais laikais uostamiestyje atliktų puikiai žinomų operų: Eduardo Balsio „Kelionės į Tilžę”, Charles’io Gounod „Fausto”, Giuseppe’s Verdi „Traviatos”, Richardo Wagnerio „Skrajojančio olando” ir Georges’o Bizet „Karmen”. Nuskambės ir uvertiūra iš nebaigtos kompozitoriaus Juozo Gruodžio operos „Šarūnas”. „Pastarasis kūrinys retai atliekamas, tad publikai tikrai bus įdomu tai išgirsti. Švęskime garbingą jubiliejų kartu su gera simfonine muzika”, – kviečia T. Ambrozaitis.

Anot jo, Klaipėdoje minima Muzikinio teatro 200 metų sukaktis – labai svarbus įvykis, rodantis, kad muzikinės kultūros lygis Mažojoje Lietuvoje neatsiliko nuo Didžiosios Lietuvos, o dažnai ją ir pralenkdavo. „Opera ir dabar labai svarbi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare: nors nesame operos teatras, ji yra mūsų „duona”. Jei Muzikiniame teatre negali būti pastatyta opera, galima abejoti tokio teatro veiklos prasmingumu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare operų nemažai, ir tuo aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Tai įrodo, kad visos teatro grandys yra visavertės, o teatro „variklis” tinkamas naujiems puikiems pastatymams”, – sako T. Ambrozaitis.

Opera Klaipėdoje nuėjo ilgą 200 metų kelią. Pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, pergyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien, tapusi reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, ji gyvuoja ir skleidžiasi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, atradusiame savo vietą begalinėje pasaulio muzikos jūroje.

Apie solistę

Ingrida Rupaitė gimė 1979 m. Vilniuje. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Stažavosi Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA), kurios sesijos vyko įvairiuose Europos miestuose.

I. Rupaitė pirmuoju smuiku griežė Kauno styginių kvartete, Šv. Kristoforo kameriniame orkestre bei Klaipėdos kameriniame orkestre. Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto ir Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos simfoniniais orkestrais, taip pat su Lietuvos, Šv. Kristoforo, Klaipėdos kameriniais orkestrais bei Jerevano miesto kameriniu orkestru „Serenada”. Kaip pedagogė I. Rupaitė dirbo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Mykolo Riomerio universitete, nuo 2011 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

2003 m. I. Rupaitės iniciatyva suburtas styginių kvartetas „Art Vio”. Nuo 2006 m. ji yra ir fortepijoninio trio „FortVio” narė. Šis kolektyvas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, 2015 m. buvo apdovanotas LR Vyriausybės kultūros ir meno premija. Smuikininkė I. Rupaitė yra koncertavusi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Izraelyje.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija

Leave a Reply