Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui – koncertas „Gėlių kalbėjimas”

Klaipėdos koncertų salė kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį net dviem koncertinėmis programomis. Pirmoji vyks kovo 6 d., penktadienį, 18.30 val., Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė. Tai programa „Gėlių kalbėjimas”, pavadinta pagal vienos drąsiausių to laikmečio asmenybių – kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kantatą, sukurtą Jono Meko tekstais.

kristupo_puc_kvintetas

Kristupo pučiamųjų kvintetas. KKS archyvo nuotr.

To paties autoriaus eilės inspiravo ir kitus kompozitorius, tarp kurių buvo Bronius Kutavičius, vokalinių oratorijų, muzikinio ritualo meistras. J. Meko tekstu jis yra parašęs vokalinį kūrinį „Ant kranto”, taip pat skambėsiantį būsimoje programoje. Kartu pagerbsime atminimą poeto ir avangardinio kino kūrėjo, prieš metus užgesusio tolimajame Niujorke ir amžinam poilsiui atgulusio gimtojoje Biržų žemėje.

J. Juzeliūno asmenybėje darniai derėjo menininkas ir mokslininkas, kompozitorius ir muzikos teoretikas, pedagogas ir visuomenininkas. Tapęs vienu iš Sąjūdžio lyderių, jo Seimo tarybos nariu, jis aktyviai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Jam vadovaujant Komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti buvo reabilituoti sovietmečiu neteisėtai represuoti Lietuvos piliečiai. Taip ne tik J. Juzeliūno kūryba, bet ir visuomeninė veikla buvo įrašyta XX a. Lietuvos istorijos metraštyje.

Koncerte išgirsime J. Juzeliūno Kantatą balsui ir styginių kvartetui „Gėlių kalbėjimas” bei „Ragamaliką” medinių pučiamųjų kvintetui, liudijančią autoriaus domėjimąsi neeuropinėmis muzikinėmis kultūromis.

Jeronimas Kačinskas – kitas menininkas, išeivis iš Lietuvos, kurią jis paliko 1944 metais, kaip ir J. Mekas. Abu jie trumpam rado prieglobstį Vokietijoje, vėliau persikėlė į JAV. Atkurtos nepriklausomybės metais J. Kačinskas kelis kartus perskrido Atlantą ir aplankė gimtinę. Koncerte bus atliktas J. Kačinsko Styginių kvartetas Nr. 3, dedikuotas Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijai, kurioje kompozitorius mokėsi, o vėliau dirbo.

gunta_gelgote_foto_kestutis_pleita

Gunta Gelgotė. Kęstučio Pleitos nuotr.

Dar vienas koncerto autorius, praeityje susijęs su Klaipėda ir S. Šimkaus konservatorija, – žymus kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Jis buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimo tarybą, o atkūrus nepriklausomybę kelerius metus ėjo garbingas Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje pareigas. Beje, Sąjūdžio, nutiesusio kelią į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Seimo taryboje buvo net 3 muzikai: jau minėti kompozitoriai O. Balakauskas, J. Juzeliūnas ir muzikologas, pianistas Vytautas Landsbergis. 1990 metų kovo 11 dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, jis vadovavo parlamento sesijai, kuri paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Keturi koncerto autoriai – J. Kačinskas, J. Juzeliūnas, O. Balakauskas, B. Kutavičius – apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Ja pagerbtas ir koncerte dalyvausiantis kolektyvas – Valstybinis Vilniaus kvartetas, skaičiuojantis jau 55-uosius kūrybinės veiklos metus. J. Kačinsko, J. Juzeliūno ir B. Kutavičiaus kūrinius grieš Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Monika Augulytė (altas) ir Augustinas Vasiliauskas (violončelė).

Scenoje taip pat matysime perspektyviausius jaunesnės kartos muzikus – krištolinį sopraną Guntą Gelgotę ir Kristupo pučiamųjų kvintetą, jame groja: Giedrius Gelgotas (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Andrius Žiūra (klarnetas), Andrius Dirmauskas (valtorna), Andrius Puplauskis (fagotas). Klausysimės kvinteto atliekamo Osvaldo Balakausko kūrinio „Aerofonija 2″ ir Mykolo Natalevičiaus „Perpetuum mobile”. Pastarojo opuso autorius šiuo metu vadovauja Lietuvos kompozitorių sąjungai. Minėti kūriniai ir J. Juzeliūno „Ragamalika” įrašyti ką tik pasirodžiusioje Kristupo pučiamųjų kvinteto kompaktinėje plokštelėje „Aerofonija”, skirtoje lietuvių autorių kūrybai.

Koncertą ves muzikologė, LRT radijo laidų vedėja Jūratė Katinaitė, teigianti, kad Sąjūdis ir Kovo 11-oji buvo patys nuostabiausi įvykiai jos kartai.

„… meilė yra kaip vėjas, / ir meilė kaip vanduo – / su pavasariu ji atdrungsta, /ir užšąla – kai ruduo…” Taip rašė J. Mekas, taip dainuos Gunta Gelgotė, palydima Vilniaus kvarteto stygininkų. Koncertų salė kviečia paklausyti „Gėlių kalbėjimo”, atveriančio širdis ir atmintį – asmeninę ir istorinę, žmogaus ir valstybės… Už mūsų ir jūsų laisvę!

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą