„Klaipėdos muzikos pavasarį” karūnuos „Prisikėlimo” simfonija

Balandžio 30 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris” baigiamajame koncerte Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, atliks monumentalų Gustavo Mahlerio kūrinį – Antrąją („Prisikėlimo”) simfoniją.

Gintaras_Rinkevicius_LVSO_KKS_archyvas

Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. KKS archyvo nuotr.

„Aš visada siekiau populiarinti G. Mahlerį, o publika domėjosi jo muzikos ciklais”, – interviu pasakojo LVSO meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius. Anksčiau su orkestru įgarsinęs visus G. Mahlerio simfoninius opusus, minėtam koncertui jis pasirinko Antrąją („Prisikėlimo”) simfoniją, vieną genialiausių pasaulinių simfoninių kūrinių tiek muzikine, tiek filosofine prasme. Šį galingą kūrinį, įstabiai perteikiantį epinę mirties ir prisikėlimo temą, atlikti specialiai iš Vokietijos atvyks šiuo metu ten dirbančios solistės Sandra Janušaitė ir Ieva Prudnikovaitė. Koncerte dalyvaus ir dažnas LVSO ambicingų programų partneris Kauno valstybinis choras (meno vadovas Petras Bingelis).

Austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris yra vienas žymiausių vėlyvojo romantizmo kūrėjų. Deja, kaip ir daugeliui novatoriškų kompozitorių, jam sunkiai sekėsi pelnyti pripažinimą. G. Mahlerio kūryba daugumai amžininkų atrodė pernelyg šiuolaikiška. Kompozitoriaus muziką rimtai imta vertinti tik XX a. pabaigoje.

Apie Antrosios simfonijos muzikos ir realaus gyvenimo paraleles G. Mahleris rašė: „Kuomet buvo vystoma kūrinio idėja, man buvo svarbu perteikti ne patį įvykį, o geriausiu atveju – jausmą. Kūrinio idėja aiškiai išreikšta baigiamojo choro žodžiuose” (beje, sukurtuose paties kompozitoriaus).

Ieva_Prudnikovaite_Vytauto_Petriko_foto

Ieva Prudnikovaitė. Vytauto Petriko nuotr.

Pirmą kartą Antroji simfonija, diriguojant autoriui, buvo atlikta Berlyne 1895 metais. G. Mahleris kruopščiai ruošėsi premjerai ir net pats vyko pas meistrą, kad šis pagamintų tinkamus varpus – jų skambesys turėjo karūnuoti Prisikėlimą išreiškiantį kūrinį. Viename laiške jis rašė: „Turiu išmuštruoti dangiškas kariaunas… To neįmanoma nusakyti žodžiais (juk kitaip aš tiesiog nerašyčiau jokios muzikos), bet kai tik priartės ta vieta paskutinėje dalyje, ko gero, prisiminsi šiuos žodžius, ir viskas taps aišku.”

Kaip palaimingai raminantis atsakas į svarbiausius gyvenimo prasmės klausimus simfonijos pabaigoje skambės ekstaziškas chorinis epizodas, paliekantis prisikėlimo viltį:

„Tikėk, mano širdie, tikėk:
Niekas neprarasta!
Tavo yra, taip tavo yra tai, ko troškai!
Tavo yra tai, ką mylėjai,
Tai, už ką kovojai!
O, tikėk!
Tu ne be reikalo gimei!
Ne be reikalo gyvenai, kentėjai
Tai, kas buvo sukurta –
Turi pražūti.
Tai, kas pražuvo – prisikelti!
Nustok drebėti!
Ruoškis gyventi!”

(Gustavas Mahleris)

„Prisikėlimo simfonija” prasmingai vainikuoja festivalį, kuris, kaip ir Koncertų salė, pradeda naują veiklos dešimtmetį. Te niekada netyla didingas klasikos skambesys!

KKS informacija
Parengė Kristina Malceva

Leave a Reply