Ingaja – audra vidury miesto džiunglių

Inga Smelaja – toks tikrasis jos vardas. Praėjusiais metais Ingaja pristatė du singlus, prieš kelias dienas pasirodė jos albumas (EP) „Darkness” („Tamsa”). Savo žanrą muzikantė įvardija kaip tamsų indie-roką. Ir išties, tamsus, gilus, sodrus ir pilnas nepamatuoto liūdesio, švelnumo, gilaus meilės gyvenimui pajautimo.

JG fotografija

Negaliu nepastebėti, kad ir pats indie žanro  pasirinkimas pamatuotas: nepriklausoma ir profesionali, maištinga ir nebijanti būti savimi, nebijanti būti gergždžianti, trūkinėjanti, skilinėjanti ir iki kaulų smegenų liūdna, gal kiek pesimistiška, nebijanti būti viena: tik vokalas ir gitara. Tai maištinga ir tamsi muzikos jūra, bandanti skandinti šiuolaikinio individo urbanistinį liūdesį, išryškinanti individualizmo ir visiškos laisvės kainą bei suteikiamus pasirinkimus, kelianti didžiulę audrą miesto džiunglėse.

Ingaja – vienintelė moteris solo atlikėja Klaipėdos krašte, ką tik oficialiai išleidusi savo muziką singlų ir albumo pavidalu. Ir ji tai daro labai kokybiškai. Dainų stilistika visiškai ne lietuviška tiek balso pastatymu, tiek charakteriu. Atlikėja kuria anglų kalba ir tai vienas iš tų retų atvejų, kai lietuvių atlikėjo anglų kalbos tartis nepriekaištinga. Ji savo jausminga kūryba ir savitu jos atlikimu tarsi koks ateivis: tokia tolima, nepažįstama, bet kartu tokia viliojanti, sava ir artima. Visgi dainų tekstai pilni archetipinių vaizdinių, sujungiančių bet kokios kultūros žmones. Be jokios abejonės, Ingaja muzika galėtų būti platinama ir užsienyje. Prie muzikos įrašų kokybės prisidėjo klaipėdiečiams gerai pažįstamas Kristijonas Lučinskas, ne tik daug dirbantis su įvairiais muzikantais savo studijoje „Soundprovocation”, bet ir pats kuriantis įvairaus formato muziką.

JG fotografija

Nepameluosiu sakydama, kad kai pirmąkart klausiau singlo „Secrets” („Paslaptys”), kartu lingavau galvą mintyse girdėdama įsivaizduojamai skambančius mušamuosius, rėkiančias gitaras ir ošiančią minią prie scenos. Deja, Lietuva dar tik žengia į profesionaliosios muzikos pasaulį ir talentai kol kas pas mus atrandami lėtai ir sunkiai. Tačiau pripažinkim – mūsų šalyje nereikia keliauti tūkstančių kilometrų, kad parodytum kito miesto publikai savo kūrybą, o ir globalus interneto tinklas suteikia galimybių net iš gūdžiausių pasaulio užkaborių siųsti savo žinutę. Todėl tikiu, kad Ingaja taps vienu iš veidų, reprezentuojančių Klaipėdos miesto kūrybinę įvairovę, atspindinčių mūsų krašto vakarietiškąjį charakterį.

Ingaja albumo oficialus pasirodymas 2017 metais yra labai simboliškas įvykis. Savo kūrybine tėkme tai aukštos kokybės produktas, tarp Klaipėdos krašto muzikantų be galo savitas ir gilaus braižo, taip pat garsiniu požiūriu, derme. Simboliškas šis įvykis ir feministiniu požiūriu, ypač pasaulyje nuvilnijus #WomansMarch bangai. Tai pirmoji tokio žanro atlikėja Klaipėdoje, oficialiai išleidžianti savo muziką. Šioje vietoje man kyla daugybė klausimų.

Viešoje erdvėje buvo nemažai kalbėta apie nešviežiausią Klaipėdos kūrybinę padėtį. Mes turime daug nuostabių muzikantų, tačiau kuriančių – mažuma, o tvirtai stovinčių kūrėjų viešoje erdvėje apskritai tik keli. Vis bandau surasti bent abstraktų atsakymą, kodėl taip yra? Kodėl miestas, turintis meno padalinį universitete, turintis daugybę muzikos mokyklėlių ir meninio ugdymo centrų su kvalifikuotais mokytojais, turi tiek mažai atvirai kuriančių žmonių? Visa tai greičiausiai sugula į daugelį skirtingų miesto egzistencijos pjūvių: istorinis palikimas, bendruomenės pasidavimas pokyčiams, vietinės valdžios požiūris ir įtaka kultūrai, emigracijos lygis, pačių kūrėjų savivoka ir savivertė, jų kosmopolitiškumas ir netgi miesto lokacija šalies žemėlapyje gali būti įtaką darantis veiksnys. Klaipėdai šiemet pasiskelbus „neužšąlančiu kultūros uostu” Ingaja albumas taip simboliškai duoda savotišką startą naujam požiūriui į muzikos kūrybos kokybę. 2016 metais pasirodę Royce ir Ingaja – tai du didžiausi debiutai Klaipėdoje paskutiniu metu, kuriuos mes išties galime savintis – tai mūsų kūrėjai, žadantys labai daug, brėžiantys gaires naujų žanrų plėtotei bei gryninantys požiūrį į darbą muzikos industrijoje.