Į susikaupimą ves Mozarto „Requiem“

Artėjant Vėlinėms Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras ir solistai atliks Wolfgango Amadeaus Mozarto (1756–1791) „Requiem“. Vienu įstabiausių pasaulio kūrinių vadinamas nemirtingasis „Requiem“ 2021 m. spalio 29  d. 19 val. skambės Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

KVMT orkestras ir jo vadovas Tomas Ambrozaitis. Olesios Kasabovos nuotr.
KVMT orkestras ir jo vadovas Tomas Ambrozaitis. Olesios Kasabovos nuotr.

Kūrinį atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vedamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras, vadovaujamas vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo, ir solistai: Rosana Štemanetian (sopranas), Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Aurimas Raulinavičius (tenoras),  Valdas Kazlauskas (bosas).

Kviečia šią muziką pajausti kartu

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sako, kad publika atpažins koncerte nuskambėsiančias šokio spektaklyje „Faustas“ naudotas W. A. Mozarto„Requiem“ dalis. „W. A. Mozarto muzika visada tampa iššūkiu atlikėjams, jei atsakingai žiūri į tai, ką darai. Tačiau W. A. Mozarto „Requiem“ – ir dvasinė šventė Muzikinio teatro kolektyvams: pasididžiavimas, kad mes galime publikai pateikti tokią nemarią dovaną. Manau, kad šis kūrinys žemėje skambės, kol joje bus nors vienas muzikantas… Ir jis kiekviename pasaulio kampelyje skamba vis kitaip, nes atliepia jį atliekančiųjų dvasią. Kviečiu publiką kartu išgyventi W. A. Mozarto „Requiem“ ir atrasti savąjį skambesį“, – ragina maestro T. Ambrozaitis.

Anot Muzikinio teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo,  W. A. Mozarto „Requiem“  patenka į garsiausių pasaulio kūrinių dešimtuką. „Jis atliekamas ne tik koncertuose, muzikinių teatrų pastatymuose, bet ir skamba kino industrijoje, draminiuose pastatymuose. „Requiem“ populiarumas beribis. Neabejoju, kad akademinės muzikos gerbėjai užpildys šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Tai širdies šilumos kupinas, susikaupti kviečiantis kūrinys. Visus kviečiame ateiti ir išgirsti“, – ragina V. Konstantinovas.

KVMT ir vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. KVMT nuotr.
KVMT ir vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. KVMT nuotr.

Paskutinis Mozarto kūrinys

W. A. Mozarto paskutiniais gyvenimo metais pradėtas rašyti kūrinys, skirtas keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui, liko neužbaigtas, tad yra apipintas paslapčių ir legendų. Viena iš jų – kad genialusis kompozitorius, rašydamas užsakytą kūrinį, turėjo nežinia iš kur atsiradusią nuojautą, kad rašo jį… savo paties laidotuvėms.

Pagal legendą, pas jį apsilankė juodai apsirengęs nepažįstamasis ir užsakė kompozitoriui parašyti gedulingas mišias. Prieš mirtį kompozitorius rašė: „Negaliu pamiršti šio nepažįstamojo, jis stovi man akyse – prašantis, persekiojantis, reikalaujantis. Aš tęsiu, nes darbas mane kamuoja mažiau negu poilsis. Nuojauta man kužda, kad mano valanda atėjo; einu į mirtį; sutiksiu ją anksčiau nei būčiau galėjęs pasidžiaugti savo talentu. Manęs laukia gedulinga giesmė, kurią aš privalau užbaigti…“

Deja, sunkiai sirgęs W. A. Mozartas parašyti kūrinio iki galo nespėjo, tad nujausdamas artėjančią mirtį, paprašė kolegą būtinai jį užbaigti. Naudodamasis kompozitoriaus užrašais, žinodamas kompozitoriaus stilių ir pakartojimus, po W. A. Mozarto mirties „Requiem“ užbaigė Franz Xaver Süssmayr. Kūrinį sudaro 12 dalių, ypač įsimintinos – „Dies irae“ („Dieną rūsčią“) bei „Lacrimosa“ („Sielvartingoji“). „Dies irae“ yra ypač dramatiška, aktyvi, vaizduojanti mirties siaubą bei žmonių maldavimus pasigailėti. „Lacrimosa“ – tai ramybės oazė, pasižymi subtilia lyrika, sukauptomis dejonėmis, skaudžiais atodūsiais tarp žodžių.

KVMT informacija

Leave a Reply