„Garsoraižiai” – pikantiška „Permainų muzikos” programa

Festivalio „Permainų muzika” programa „Garsoraižiai” rugsėjo 27 dieną, ketvirtadienį, 18.30 val. tyrinės akustinių instrumentų ir elektronikos garsines teritorijas, kartais praplečiamas vaizdo projekcijomis. Klaipėdos koncertų salės scena porai valandų taps tikra garso laboratorija, o klausytojai – novatoriškų meninių eksperimentų liudytojais.

Raimondas_Sviackevicius

Raimondas Sviackevičius. Organizatorių nuotr.

Pirmoje koncerto dalyje bus atlikti akordeono ir elektroninės muzikos simbiozei skirti kūriniai, kurių premjeros nuskambėjo pavasarį vykusiame „Jaunos muzikos” festivalyje Vilniuje. Mantauto Krukausko, Egidijos Medekšaitės, Antano Jasenkos ir Andriaus Šiurio kūrybinius sumanymus įtaigiai perteiks šiuolaikinės muzikos propaguotojas bei naujų kūrinių įkvėpėjas akordeonininkas Raimondas Sviackevičius. Tai plataus akiračio menininkas, intelektualiai ir su atsidavimu formuojantis savo instrumento įvaizdį, rengiamomis programomis drąsiai peržengiantis muzikinių žanrų ir repertuarų ribas, be atvangos keliantis profesionalumo kartelę. Išskirtinė šio atlikėjo muzikinių interesų sritis – nuolatinis bendradarbiavimas su lietuvių autoriais, inicijuojant ir rengiant naujus kūrinius akordeonui. Nuo 2010 m. jis yra Lietuvos akordeonistų asociacijos prezidentas.

Kas tie naujų kompozicijų autoriai? Antanas Jasenka šiuo metu daugiausiai reiškiasi kaip elektroninės, elektroakustinės ir teatro muzikos autorius. Jo kūryba yra intensyvi, dinamiška ir daugiasluoksnė, jos faktūra prisodrinta įvairiausio pobūdžio garsinių objektų. Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su kitais garso, vaizdo ir teksto menininkais. Koncerte bus atliekama A. Jasenkos „Accordrone” akordeonui ir elektronikai.

Mantautas Krukauskas – kompozitorius ir garso menininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros dėstytojas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas. Jo kūrybiniai interesai apima tarpdiscipliniškumą, kūrybiškumą, šiuolaikines technologijas bei skirtingų estetinių ir kultūrinių požiūrių sinergiją. Koncerte išgirsime M. Krukausko „Claude glass” akordeonui ir gyvajai elektronikai.

Ruta_Lipinaityte_Indre_Baikstyte_Martyno_Aleksos_foto

Rūta Lipinaitytė ir Indrė Baikštytė. Martyno Aleksos nuotr.

Egidija Medekšaitė daugiausiai kuria kamerinę muziką, dažnai ją jungdama su elektroniniu garsu. Vienas svarbiausių vidinių jos darbo principų yra griežta visų muzikos parametrų organizacija, kuri remiasi iš anksto numatytomis tekstūromis. Tačiau E. Medekšaitės muzikos skambesys labiau primena meditatyvią tėkmę nei matematiškai sukurtas struktūras. Suskambės jos „Sattva” įgarsintam akordeonui ir elektronikai.

Andrius Šiurys – kompozitorius, kurio kūryba plečiasi nuo rimtosios akademinės muzikos (instrumentinės ir elektroakustinės kompozicijos) iki antimuzikos. „Muzikos kūrimas man yra vaizduotėje šokančios abstrakcijos transliavimas per elektrą ar penklinę – visaip bandau”, – sako Andrius. Koncerte jis pristatys kūrinį netikėtu pavadinimu „Poulet à la broche, Cordon bleu” / „Višta ant iešmo, įdarytas šnicelis” akordeonui, balso įrašui, elektronikai ir vaizdo projekcijai. Pasak autoriaus, „šiame kūrinyje nemaža „kičinės” siaubo filmų nerimasties, tačiau, įkvėptas Davido Lyncho, jis lieka mistifikuotas ir nebanalus”.

Antroje koncerto „Garsoraižiai” dalyje klausysimės smuikininkės Rūtos Lipinaitytės, pianistės Indrės Baikštytės ir trimitininko Lauryno Lapės muzikavimo. Rūta ir Indrė labai daug koncertuoja kaip kamerinių ansamblių dalyvės, groja solo su orkestrais. Muzikuodamos kartu jos prisistato kaip „Domino duo”. R. Lipinaitytė, I. Baikštytė, taip pat ir L. Lapė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogai. Laurynas, beje, yra baigęs Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją, dirba Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Jį publika pažįsta ir iš buvusių pasirodymų su grupe „Inculto”.

Laurynas_Lape_foto_V_Petrikas

Laurynas Lapė. Vytauto Petriko nuotr.

Pasak Indrės, „mūsų su Rūta tikslas – Lietuvos kompozitorių muzikos populiarinimas. Iki šiol visuomet bent po vieną jų kūrinį įdėdavome į savo programas. Šioje programoje į lietuvių muziką nusprendėme pasigilinti dar labiau, atlikdamos Anatolijaus Šenderovo Sonatos violončelei ir fortepijonui autorinę versiją smuikui bei inspiruodamos naujų kūrinių smuikui ir fortepijonui gimimą. Labai įdomu bendradarbiauti su jaunosios kartos kompozitoriais Jonu Jurkūnu ir Mariumi Salynu. Taip pat labai džiaugiamės į kompaniją pasikvietusios puikų trimitininką L. Lapę. Atlikdamos kamerinę muziką vis ieškome naujovių ir pozityvių iššūkių. Esame tikros, jog bus didelis malonumas tiek groti, tiek klausyti itin reto smuiko, trimito ir fortepijono trio skambesio”.

Klaipėdos koncertų salės informacija

Leave a Reply