Dainuojamosios poezijos vakaras: iš ilgesio visa tai

Poetas Sigitas Parulskis, perfrazuodamas poetą Vytautą P. Bložę, savo pirmąją poezijos knygą pavadino „Iš ilgesio visa tai“. Bardo Alvydo Stalaučinskio, kilusio iš Gargždų, po Europą keliaujančio baltu metaliniu slibinu, dainos, regis, taip pat gimę iš ilgesio.

Alvydas Stalaučinskis. Organizatorių archyvo nuotr.
Alvydas Stalaučinskis. Organizatorių archyvo nuotr.

Alvydas yra ne tik baltojo slibino savininkas, bet ir sklandytojas, mėgstantis pasileisti per kalnų keteras ar praskristi išilgai besidriekiančios lygumos tam, kad dar kartą išgyventų apvalantį aukščio tikrumą. Nostalgiškas Alvydo baritonas išdainuoja ilgesio ir nepasiekiamų tolių tonacijas natūraliai, be įtampos, tarsi tai būtų tik dar vienas takas, kuriuo eidamas žmogus kažkada prisės ir atsigers vandens.

Alvydo Stalaučinskio dainuojamoji poezija įkvėpta jausminės patirties, sudėta į poetinės metaforos formas, sutelkta į balsinius niuansus, sukuria autentišką bardo pasaulio viziją, kurioje savuosius ilgesio ir švelnumo potyrius atpažįsta ir dainuojamosios poezijos klausytojai.

Alvydo atliekama muzika techniškai priskirtina lietuviškos dainuojamosios poezijos klasikai. Jo kūrinio vertę lygiomis dalimis sudaro žodžiai, melodija ir balsas.

Alvydo S. eilių galima rasti draugų sąsiuviniuose ir literatūriniame almanache „Baltija“ (2018 m.).

Jonas Baltokas ir Alvydas Stalaučinskis. Organizatorių archyvo nuotr.
Jonas Baltokas ir Alvydas Stalaučinskis

„… Mano mintys lyg alkanas šuo

Iš ugnies ištryškęs fontanas

O paskui čia dar dvejinas dienos

Nesibeldusios išvirkščios naktys

Ir tik žodžiai miegot atsisako

Tik atsiverčia knygos apakti

Tiktai vakaro stalas begarsis

Smelkias dūžiais į purviną kūną

Čia per daug nematytų raidžių

Tik tavęs per daug čia nebūna.“

Meilės ilgesys, pažadų efemeriškumas, dūmai ir liūtys, atodūsiais išmatuoti skersgatviai… Būtų galima vardinti Alvydo S. romantinės pasaulėvokos vaizdinius, tačiau gražiausias ir labiausiai artimas bardui yra švelnaus ir liūdno rudens vaizdinys, kai dienos skaudžiai trumpėja, ilgesys stiprėja, o išeinanti šviesa atlapoja duris į prieš pat nugrimzdimą nuščiuvusį pasaulį.

Daugiau kaip prieš dešimt metų bardai Alvydas Stalaučinskis ir Jonas Baltokas koncertuodavo dviese. Bet, matyt, kaip daugeliui sceninių „šeimų“, atėjo išsiskyrimo momentas. Alvydas S. nenėrė į muzikinį šurmulį, gyveno tyliai, o, atėjus rudeniui, ką nors brūkštelėdavo sąsiuvinyje, o gal tik atminty.

Alvydo S. pasirodymas šiemetiniame Klaipėdos dainuojamosios poezijos festivalyje „Obuoliai prinoksta rudenį“ birželio 2 d., penktadienį, 19 val. Bažnyčių g. 4, žaliajame kiemelyje, – tai galimybė pasinerti į nostalgiškai skaidrią vakarėjančios dienos atmosferą, paieškoti pasiklydusio savęs ir nustebti: gyvenimas yra gražus, kai jis ne tik gyvenamas, bet ir išdainuojamas.

Tai antrasis festivalio „Obuoliai prinoksta rudenį“ koncertas. Festivalį organizuoja VšĮ „Baltas Sodas“, remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Apie festivalį plačiau: www.baltassodas.lt

Leave a Reply