POETINĖ PROVOKACIJA III. APIE DOVYDO GRAJAUSKO REIŠKINIUS

Šią poetinę provokaciją galima vadinti ir eksperimentu, apklausa ar tiesiog pokalbiais. Jie įvyko pastebėjus sutrikusį „poezija ↔ žmogus“ ryšį ir buvo įkvėpti Mindaugo Nastaravičiaus laidos „Literatūros akiračiai“ per LRT radiją.

Ar klaipėdiečiai skaito poeziją? Ar ji reikalinga bei naudinga žmogui? Ar kiekvienas gali būti poetas? Apie kokį reiškinį yra šis Dovydo Grajausko eilėraštis? Atsakymų ieškota vaikštinėjant po tokias poetiškas vietas kaip turgavietė, senamiestis ar miegamųjų rajonų kiemai…

Apie reiškinius I

buvo tokia

nesuprasi, ko visada

susinervinus

rėkianti visada –

„susirink indus, švarką

pakelk!“

ar dar kokį orderio lozungą

pirmus porą metų pakęst negalėjau, atrodė

jau man ką nors jei pasakys, dantis išgrūsiu

kad ir žodžiais, bet vis tiek, nes būtina

parodyt, kur žiemoja indai

ir dabar taip tebegalvočiau, jei ne

ta viena vienintelė diena, net ne diena

o kelios minutės, kai eidamas laukan

mačiau, kaip būva rankose jos gėlės

ir jokio pykčio, jokio pasiutimo akyse

tik toks keistas daiktas, kuris neturi

pavadinimo

tada ir pagalvojau –

turbūt kažkieno močiutė.

Dovydas Grajauskas gimė 1996 m. Klaipėdoje. Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse pernai jam įteiktas I laipsnio diplomas už poeziją. 2012 m. dalyvavo Poetiniame Druskininkų rudenyje (PDR) – ten jo eilėraščiai buvo pastebėti bei įvertinti net keliose kategorijose: „Vieno anoniminio eilėraščio“ konkurse – I vieta, „Socialiai remtino eilėraščio“ – II vieta, „Mano dramblio kaulo bokštas“ – I vieta. Kūryba publikuota žurnaluose „Metai“, „Literatūra ir menas“, almanache „Baltija“ ir kt. Eilėraštis „Apie reiškinius I“ pasiskolintas iš „Ąžuolyno“ gimnazijos, kurioje D. Grajauskas mokosi, leidinio „Ąžuolas“.