Nauja muziejaus knyga grąžina skolą jūros žmonėms

Lietuvos jūrų muziejus išleido naują istorinių atsiminimų serijos knygą „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m. Amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija“.

Lietuvos jūrų muziejuje leidybą kuruojanti Neringa Stančikienė sako, kad neužšąlančiame Klaipėdos uoste šalčiai nesukausto ir Kopgalyje dirbančių muziejininkų: „Vėl džiaugsmas, nes rankose laikome naują istorinių atsiminimų serijos knygą“, – šypsosi N. Stančikienė.

Leidinio rengėjas istorikas Dainius Elertas mano, kad Lietuvos kultūros istorijoje vis dar vyrauja žemdirbiškas pradas, nors dar visai neseniai Lietuvos pajūrio ruože gyventa tikrų jūros žmonių ir būta savitos pajūrio žvejų kultūros. „Deja, iki šiol jų gyvensena ir buitis menkai pažinta“, – sako istorikas.

Pradiniu postūmiu imtis šios antologijos buvo siekis publikuoti Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje saugomus Aloyzo Každailio ir Edmundo Mačiulaičio etnografinių ekspedicijų Šventosios apylinkėse užrašus.

„Pasakojimai apie XIX–XX a. I pusės žvejų kasdienybę ir pačius jų pateikėjus šiandien įdomūs kaip tiesioginis buitį atspindintis šaltinis, – sako D. Elertas. – Nors pasakotojų ir užrašiusiųjų jau nebėra tarp mūsų, bet keli išsaugoti Aloyzo Každailio pašnekesių su senoliais žvejais garso įrašai padeda išgirsti tartį, pajausti kalbos ritmą bei papildyti kita informacija.“

Pradėjęs gilintis į šią temą istorikas greit įsitikino, kad tarpukario Lietuvos pajūrio kasdienybės tyrimai negausūs, o Palangos ir Klaipėdos kraštų pajūrio žvejų gyvensenos specifika plačiau neatskleista. Todėl pabandyta surinkti išblaškytų tekstų nuotrupas, kurios knygoje sugulė atskiromis temomis: likimai, charakteriai, aplinka, visuomenė, laivyba, žvejyba, žuvies realizacija, kiti užsiėmimai, nelaimės, kulinarija, genealogija, statistika, terminija.

Bomelsvitės žvejai prie savo kuterių valgumo krantinėje. XX a. 3-iasis dešimtmetis. Fotografas nežinomas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys. „Įlanka tarp uostų kartu su žvejų uostais vadinosi valgumas (Walgum) – taip senovėje kuršiai vadino savo uostus. Čia žvejai galėjo saugiai laikyti savo valtis, ant kranto džiovinti tinklus ir bures.“ Kęstutis Demereckas.
Bomelsvitės žvejai prie savo kuterių valgumo krantinėje. XX a. 3-iasis dešimtmetis. Fotografas nežinomas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys. „Įlanka tarp uostų kartu su žvejų uostais vadinosi valgumas (Walgum) – taip senovėje kuršiai vadino savo uostus. Čia žvejai galėjo saugiai laikyti savo valtis, ant kranto džiovinti tinklus ir bures.“ Kęstutis Demereckas.

Antologijoje pavyko užfiksuoti ir mažiau patrauklią žvejų gyvenimo pusę – dalyvavimą kontrabandoje, dažnas žūtis jūroje, elgesį su jūros gyvūnais. Amžininkų liudijimų rinkinį papildė tyrėjų Mikelio Balčiaus, Egidijaus Bacevičiaus, Jono Buzo, Edmundo Mačiulaičio ir paties D. Elerto straipsniai. Juos pratęsė atvira tolesniam moksliniam interpretavimui Mikelio Balčiaus ir D. Elerto surinkta genealoginė bei statistinė medžiaga.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikisi, kad pirmoji Lietuvos pajūrio žvejų kasdienybės medžiagišką pusę atspindinčių etnografinių šaltinių antologija skatins tolimesnius tyrimus: „Taip grąžiname skolą jūros žmonėms, kurių kultūra ir gyvensena negrįžtamai buvo sunaikinta 1944–1945 metais“, – sako muziejaus direktorė.

Knyga „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m. Amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija“ bus pristatyta visuomenei 2022 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Leidinys išleistas Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis.

Lietuvos jūrų muziejaus informacija

Leave a Reply