Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu

Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu meniniu-edukaciniu leidiniu – knyga „Su jūra mes didesni“, skirta paminėti Lietuvos – jūrinės valstybės 100-metį. Knyga bus pristatyta 2023 m.  vasario 15 d. 12 val. Klaipėdoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, ir vasario 24 d. 12 val. Vilniaus knygų mugėje. Šis leidinys dalyvauja ir Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos konkurse „Klaipėdos knyga“.

Lietuvos jūrų muziejaus knyga „Su jūra mes didesni“. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus knyga „Su jūra mes didesni“. Alfonso Mažūno nuotr.

Pristatoma tapsmo jūrine valstybe istorija

Talpaus formato leidinyje pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais, taip įkvepiant jaunus žmones atsigręžti į jūrą ir rinktis jūrines profesijas. Modernia vizualinės raiškos forma sukurti Nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai kuria tiltus per šimtmetį, aktualizuojasi, skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas. Tai sudarė sąlygas Lietuvai tapti ekonomiškai nepriklausoma valstybe, atsirado galimybė transformuoti pačią Lietuvos visuomenę.

Lietuva jūrinės valstybės statusą įgijo per kelis metus: pirmasis nepriklausomos Lietuvos laivas – jachta „Jūratė” – į Klaipėdos uostą atplaukė 1921 m. kovo 4 d. „Lietuvos garlaivių bendrovės“ užsakymu 1920 m. Vokietijoje statytas laivas tapo Lietuvos jūrų laivyno pradžios simboliu. 1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą, Lietuva įgyja ir uostą. Be Klaipėdos krašto Lietuva neturėtų tokio ilgo priėjimo prie jūros, uosto ir jo sukuriamos vertės, galimybės atsirasti ir vystytis jūrinei kultūrai. Dar 1934 metais lietuviai traukiniais buvo gabenami į Klaipėdą pirmą kartą pamatyti jūrą.

Tarpukario kapitonų portretuose – heroizmas ir žmogiškos silpnybės

Lietuvos jūrų muziejus ieškojo formų, kaip tapsmo jūrine valstybe istoriją ir ją kūrusius žmones pristatyti patraukliai, aiškiai, tiek teksto, tiek vaizdo prasme priimtinai ir suprantamai plačiajai auditorijai, ypač – jaunimui. Taip gimė projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, kurį finansavo ir Lietuvos kultūros taryba, ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Ši knyga – baigiamasis projekto  etapas.

Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra EZCO ir populiariu jaunimo rašytoju, komiksų autoriumi Justinu Žilinsku, buvo sukurtos apybraižos apie dešimt ryškiausių Nepriklausomos Lietuvos kapitonų ir šiuolaikiškos stilistikos jų portretai. Iš pradžių vystytas kaip medijų ir vizualinės reklamos projektas, vėliau peraugo į knygą. Joje pristatomi kapitonai Liudvikas Stulpinas, Juozas Andžejauskas, Bronius Krikštopaitis, Zigmas Domeika, Feliksas Marcinkus, Benediktas Monkevičius, Eduardas Sliesoraitis, Juozas Kaminskas, Antanas Kaškelis ir Alfonsas Urbelis.

Romualdas Adomavičius ir Nina Puteikienė. Alfonso Mažūno nuotr.
Romualdas Adomavičius ir Nina Puteikienė. Alfonso Mažūno nuotr.

Leidinyje pateikiamas ir istorinis kontekstas, ir jūrinės valstybės ištakos. Ties istorine knygos dalimi dirbęs istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius teigia, kad dešimtyje labai asmeniškų jūrų laivyno kapitonų istorijų atsispindi ir Klaipėdos uostamiesčio istorijos fragmentai, ir Lietuvos valstybės likimas, per juos komunikuojama jaunimui jūrinės Lietuvos tęstinumo idėja.

Ugdys ateities kapitonus

Leidinys papildytas Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, kuri yra viso projekto ir knygos sumanytoja, bei Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės tekstais. Turinys aktualizuoja istorinių asmenybių biografijas ir leidžia jaunam žmogui jas lyg „pasimatuoti“, taip projektuojant save į ateities kapitonus. Daug dėmesio kūrybos agentūra EZCO skyrė meniniams sprendiniams.

Pasak knygos idėjos autorės, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, jūrinė Lietuvos istorija ir šiandien yra sudėtingai komunikuojama tema, todėl buvo ieškoma būdų, kaip istorines figūras ir vaizdu, ir žodžiu pristatyti taip, kad jos priartėtų prie šiuolaikinio jauno žmogaus, padėtų jam prisijaukinti jūros kaip erdvės pasirinkimo galimybę, praplečiant ne tik šalies ribas, bet ir atveriant pasaulio horizontus.

– Su jūra mes didesni, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Su jūra Lietuva nesibaigia ties pakrante. Labai norisi, kad jūrinės Lietuvos vizija sugrįžtų ir įsitvirtintų gana žemdirbiškame lietuvio mentalitete. Jūrinės valstybės 100-metis – puiki proga sugrįžti prie Lietuvos įjūrinimo idėjos.

Knyga išleista Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos dėka, prie knygos išleidimo prisijungė ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Lietuvos jūrų muziejaus informacija

Leave a Reply