Knygos „Karalaitė ant stiklo kalno” ir parodos pristatymas

2019 m. kovo 15 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Mariaus Jonučio iliustruotos pasakų knygos „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena” bei parodos „Medinės pasakos” pristatymas. Dalyvaus iliustracijų autorius Marius Jonutis ir vienas iš knygos sudarytojų Gytis Vaškelis.

12 virselis.indd

Marius Jonutis, knygos „Karalaitė ant stiklo kalno“ viršelis

Kas atsitinka atrinkus svarbiausias lietuvių pasakas, jas perrašius šiuolaikiniam skaitytojui ir dar įspūdingai iliustravus? Sakytinę tautosaką apie du dešimtmečius tyrinėjanti mokslininkė Jūratė Šlekonytė, spalvingos medinės skulptūros meistras Marius Jonutis ir rašytoja, nacionalinės premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė pristato būtent tokios partnerystės rezultatą – dvylikos ir dar vienos stebuklinės pasakos knygą „Karalaitė ant stiklo kalno”.

M. Jonutis visuomenėje jau pažįstamas iš savo žavių drožinių ir bareljefų. Šįkart jo medinės spalvotos skulptūrėlės apsigyveno knygoje kaip iliustracijos. „Man medis, kaip medžiaga darbui, nesvarbu – paveikslams, skulptūroms ar statyboms, visada labiausiai patiko. Manau, kad liaudies pasakoms, kurios dažniausiai yra kaimiškos, iliustruoti tinka medis ir drobė – kaip paprasčiausios, visada po ranka pasiekiamos medžiagos. Beje, didžioji dalis liaudies vaizduojamojo meno irgi yra iš medžio”, – sakė M. Jonutis.

Kaip atkreipė dėmesį knygos leidėjas ir sudarytojas Gytis Vaškelis, net ir viršelis, ir priešlapiai – viskas buvo išdrožta, nuspalvinta, sumontuota ir sukomponuota paveiksluose, kurie virto leidinio iliustracijomis.

Tuo metu žodžio meistrė D. Kalinauskaitė „skaptavo” pasakų kalbą, kuria jos buvo užrašytos iš žmonių lūpų XIX amžiaus pabaigoje. „Gaila, bet šitaip užrašytos gražiausios pasakos ir teliks storuose tautosakos rinkiniuose, laikmenose, o išleistos į gyvenimą šiandieniniam skaitytojui, ypač vaikui, veikiausiai bus tikras rebusas. Be išsamių paaiškinimų ir žodyno – net neperskaitomos. Galų gale atguls amžinojo poilsio lentynose. Kad jos nebūtų tik siauram specialistų, lituanistų rateliui, teko jas perrašyti visiems suprantama bendrine kalba. Kartu adaptuoti taip, kad nenukentėtų jų įstabumas, pasakojamos istorijos, stebuklo grožis, intonacijos gyvumas, išliktų nenukraujavusi kalba, nenuskurdintos senosios formos: karaliūčia, karaliūnaitis ir t. t.”, – sakė D. Kalinauskaitė. Rašytoja pripažino, kad jai šis iššūkis buvo vienas sunkiausių, bet ir įdomiausių, pareikalavęs tikro kūrybiškumo.

Paroda veiks iki balandžio 6 d.

Klaipėdos etnokultūros centro informacija

Leave a Reply