Steponas Zonys: „Muzika – tai mano gyvenimo būdas!”
Šį kartą Jaunųjų kūrėjų rubrikoje svečiuojasi Steponas Zonys. Vaikinas yra klasikinės muzikos atlikėjas, skinantis laurus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Talentingąjį mūsų pašnekovą galite išgirsti balandžio 23 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vyksiančiame spektaklyje „Kaip prasisukti versle be didelio vargo”. Apie muziką, ambicijas ir laimėjimus – pokalbis su Steponu Zoniu. Kaip manai, kokia esi asmenybė? Kokiomis savybėmis pasižymi? Esu labai ambicingas ir perfekcionistas. Jeigu ką nors užsibrėžiu, tai turiu atlikti 200 procentų. Iš tiesų, tik neseniai pats tai supratau. Dirbu tol, kol viskas spindi. Kai išeinu į sceną, būnu labai nepatenkintas, jeigu jaučiu, kad kažkas negerai. Esu šiek tiek svajotojas (šypteli). Kuo toliau, tuo dažniau pastebiu, kad svajonės turi savybę pildytis. Taigi, tos svajonės realiai man ir padeda būti ambicingam bei neprarasti tikėjimo. Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Nuo ko viskas prasidėjo? Iš pradžių išvis nesupratau, kas yra ta profesionalioji muzika. Jei kas būtų pasakęs, kad tuo užsiimsiu, būčiau tik pasijuokęs. Bet ką gi – štai aš ir čia. Muzikos mokytis nusprendžiau pats. Mano muzikinis kelias prasidėjo nuo to, kad įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Ten prasimokęs 4-erius metus, įstojau į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą. Tiesą pasakius, atėjo įkvėpimas ir net nesistengiau suprasti, kodėl ir kam tai darau. Mane tai tiesiog žavėjo. O laikui bėgant pastebėjau, kad tai, ką darau, pradėjo žavėti ir kitus. Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti? Dalyvauti teko labai daug kur. Jau po kelerių mokymosi dainuoti metų pradėjau „lakstyti” po konkursus. 2010 m. laimėtas Juozo Gruodžio dainininkų konkursas (Kaune), po kelių mėnesių tarptautiniame konkurse „Solovushka” iškovota antra vieta (Rusija, Kaliningradas). Dar vėliau tame pačiame konkurse gautas didysis prizas. Kai pradėjau studijuoti universitete, stažavausi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Teko dainuoti prestižinėse salėse Vokietijoje (Diuseldorfo R. Schumanno salėje), Prancūzijoje (Bastiles operos teatre, Palais Garnier teatre), Italijoje (Teatro di Roma, Pezaro mieste Dž. Rosinio teatre). Negana to, dar turiu keletą LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimų už nuopelnus Lietuvai. Na ir, žinoma, buvau pakviestas į tokius prestižinius konkursus kaip „Belvedere”, „Rossini festival”. Kokias ir kodėl studijas pasirinkai? Pasirinkau dainavimo studijas. Rinkausi šią studijų kryptį, nes noriu toliau tobulėti, siekti aukštumų. Judėti į priekį. Kokia Tavo kasdienybė? Kiek laiko užima repeticijos? Mano kasdienybė labai paprasta. Ryte važiuoju į universitetą arba į teatrą, kiek vėliau vėl arba mokausi, arba dirbu. Repeticijos užima nuo valandos iki aštuonių per dieną. Grįžęs namo noriu tik gerai išsimiegoti (juokiasi). Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo? Hm… Mano pirmasis koncertas buvo prof. Eduardo Kaniavos meistriškumo pamokų metu. Sutapimas, bet nutiko taip, kad universitete šiuo metu esu jo studentas. Kiek pamenu, pirmojo koncerto metu buvau nedrąsus. Juk pirmasis koncertas! Tačiau viskas pavyko puikiai! (šypsosi). Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba? Muzika yra mano gyvenimo būdas. Negalėčiau muzikos priskirti konkrečiam dalykui. Tai viskas, kas mane supa. Džiaugiuosi, kad tai ir mano profesija, ir man malonumą teikianti veikla. Čia ir slypi grožis. Manau, kad labai daug žmonių norėtų eiti į darbą ir nesuprasti, kad jie dirba. Tiesiog gera mėgautis kiekviena akimirka. Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su dainavimu, kokia ji būtų? Kodėl? Kartą maestro Virgilijus Noreika pasakė: „Jeigu gali nedainuoti – nedainuok!” Kokius kūrinius atlieki? Galbūt ir pats kuri dainas? Jei taip, kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas? Kaip klasikinės muzikos atstovas atlieku romansus, arijas, dainas iš operų, mišių, kantatų. Žinoma, kartais tenka padainuoti ir popklasiką arba sudalyvauti miuzikle, bet stengiuosi nenukrypti nuo kurso (šypsosi). Kas Tau suteikia įkvėpimo? Mano laimėjimai ir svajonės. Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos? Artimiausiu metu – spektakliai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. O po studijų yra planų, kurių dar neatskleisiu. Galbūt Lietuvoje, galbūt užsienyje. Bet kokiu atveju tai bus koncertai, spektakliai ir kita meninė veikla, susijusi su muzika. Koks Tavo gyvenimo credo? Tobulėti kiekvieną dieną ir pasiimti tai, kas tau priklauso. Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų? Yra daug žmonių, kurių norėčiau paklausti daug klausimų, bet šiuo metu, manau, tai būtų senų laikų garsus italų dainininkas ir pedagogas Mellochi. Jis išrado chiaro scuro dainavimą, kurio 85 % dainavimo mokytojų bando išmokyti. Mano nuomone, tai vienintelis kelias į gražų dainavimą (Bel canto). Kas Tau yra autoritetas? Kodėl? Autoritetų turiu keletą. Vienas iš jų – dainininkas Sherill Milnes. Ne vien dėl to, kad yra dainininkas. Vertinu jo užsispyrimą, nuoširdumą atliekamo darbo atžvilgiu. Tai žmogus, gyvenime matęs ir šilto, ir šalto. Jis mane motyvuoja judėti. Koks ir kodėl Tavo mėgstamiausias kūrinys? Neturiu mėgstamiausio kūrinio, tačiau turiu mėgstamiausią operą. Tai Džiuzepės Verdžio „Rigoletas”. Šioje operoje slypi labai daug dalykų, kurių visų net neišvardinčiau. Vien muzika yra pasakiška. Tiesiog reikia klausytis, ir klausimų nekils (šypsosi). Kada artimiausiu metu galima išgirsti Tave dainuojantį? Balandžio 23 d. Klaipėdos muzikiniame teatre vyks spektaklis „Kaip prasisukti versle be didelio vargo”, gegužės 14 d. G. B. Pergolezi opera „Ponia tarnaitė”. Taip pat planuojami renginiai gegužės mėnesį. |