Simas Buziliauskas: „Kūryba be jausmo yra bevertė”

Simas_Buziliauskas7

Jaunųjų kūrėjų rubrikos svečias – Simas Buziliauskas. Pašnekovas užkrečia pozityvumu ir veiklumu. Jaunas vyras spėja viską: jis ir rūpestingas tėvas, ir atlikėjas, ir kūrėjas, ir renginių organizatorius bei aktorius. Apie kūrybą, muziką, kasdienybę ir ateities planus – pokalbis su idėjų gausa ir motyvacija žavinčiu Simu.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Labai sunku apie save šnekėti ir save pristatyti… Manau, kad esu paprastas, daug kuo besidomintis ir dėl to niekad nenuobodžiaujantis žmogus, į viską žiūrintis tik pozityviai. O credo: „Myliu tai, ką darau, ir darau tai, ką myliu.” Tai auksinė taisyklė, kuri bent jau man padeda laimingai gyventi.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba? Nuo ko viskas prasidėjo?

Oi, dainuoju nuo vaikystės. Dar būdamas šešerių metų jau lipdavau į sceną dainuoti. Buvo net tokia vaikų grupė „Du Simai ir Co”. Net juokas ima prisiminus (šypteli). O vėliau sekė chorai, ansambliai. Mokykloje kažkuriuo metu mano gyvenime atsirado gitara. Mėgstu sakyti, kad tai pirmoji mano meilė. Čia ir prasidėjo eksperimentai kuriant.

Dainuoti profesionaliai ar mokytis to rimčiau neteko. Tad dainavimas ir dainų kūrimas visada atsidurdavo antrame plane: kaip hobis ir laisvalaikio malonumas, svajonė, kuri kada nors išsipildys ir galėsiu atsistoti ant scenos bei bendrauti su savo muzikos klausytojais… Galiu pasidžiaugti – tai po truputį pildosi!

O kūryba plačiąja prasme, ne tik dainų kūrimas bei atlikimas, manyje augo visą laiką. Kiek save atsimenu, tai plėtojau ir studijuodamas aktorinį meną Klaipėdoje.

Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Nežinau kodėl, bet manau, kad kurti ir laimėti – kažkaip sunkiai suderinami dalykai. Aš savo muzika nieko nesiekiu laimėti. Na, nebent klausytojų širdis užkariauti. Noriu tiesiog išreikšt save ir pasakyt tai, ką noriu pasakyti, kartais kitaip nei įprasta. Kaip vokalistas nesu konkursinis (šypteli). Na, dalyvavau televiziniame projekte „Lietuvos balsas”, bet čia labiau patirtis ir savęs išbandymas. Nemanau esąs labai geras vokalistas ir nenoriu dainuoti taip, kaip visi nori girdėti, noriu dainuoti taip, kad mane išgirstų tie, kuriems reikia.

Simas_Buziliauskas2

Friedricho kiemelyje Klaipėdoje, gitara – Martynas Vitkus, būgnai – Jotvilas Švirinas. Asmeninio archyvo nuotr.

Apskritai, kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Šiuo metu? Hm… Stengiuosi 100 proc. save realizuoti ir sau susikurti visas galimybes. Esu renginių vedėjas ir organizatorius. Kuriu muziką ir dainuoju, turiu savo nedidelę įrašų studiją ir lipdau savo debiutinį albumą, rezgu planus paprodiusuoti porą jaunų atlikėjų. Nes Klaipėdoje, pripažinkime, to niekas nedaro. Retkarčiais pasvajoju apie teatrą. Visgi tai mano profesija, man miela profesija, kurią esu, deja, apleidęs. Galvoje sukas dar daug idėjų ir kitų planų, kurie laukia savo eilės.

Kokia Tavo kasdienybė? Kiek laiko užima repeticijos?

Kasdien daug laiko skiriu savo šeimai. Esu dviejų sūnelių tėtis (Oskarui – 5 m., Viljamui – 9 mėn.). Šeima – mano įkvėpimas ir didžiausias džiaugsmas. O tik po to dėliojuosi darbus ir repeticijas. Norėtųsi, žinoma, daugiau dėmesio skirti muzikai, tačiau vogti laiko iš savo šeimos aš tiesiog negaliu. Tačiau kasdien muzikai skiriu nuo 1 iki 10 valandų. Laiko tarpai nepastovūs, nes tai ne darbas, tai ateina natūraliai. Esu tikras, kad muzikai labai svarbus įkvėpimas ir tinkamas momentas, tad savęs ir neprievartauju (šypsosi).

Repetuoju, naujas dainas kuriu, muzikines idėjas generuoju ir programuoju, eksperimentuoju studijoje. Tai darau tada, kuomet norisi ir jaučiu, kad tam tinkamas metas. Nors iš natūros esu darboholikas ir laikas man ne draugas. Labai lengvai užsimirštu paskendęs kūryboje, bet labai stengiuosi planuoti, kad spėčiau viską.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Iš tikrųjų nelabai atsimenu. Esu scenoje buvęs įvairiuose amplua: ir dainavau, ir bosu grojau, ir gitara, buvau ir DJ, ir vėl dainavau, ir vaidinau. Tad sunkiai atsimenu pirmąjį pasirodymą.

Gal pirmasis su mano muzika susijęs pasirodymas, kuris man daugiausiai reiškė, tai prieš kokius 5 metus su draugu gitaristu Martynu Vitkumi pirmą kartą surengtas savo muzikos koncertukas viename bariuke. Tai buvo keistas jausmas, kai jauti, kad svajonės pildosi. Žinoma, Klaipėda nėra pats geriausias miestas pasirodyti ir greitai išpopuliarėti, bet artimi žmonės išgirdo mano kūrybą, o dabar turiu ir nedidelį savo publikos ratą.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Aš muzika degu, aš ją mintyse girdžiu dieną naktį, net kai nerepetuoju ar nekuriu. Man ji – saviraiškos ir tobulėjimo būdas, atsipalaidavimo ir nusiraminimo priemonė. Na, mano darbas (viskas, kuo aš užsiimu) yra kūrybinis ir bet kokiomis priemonėmis stengiuosi išvengt monotonijos ir viską daryti maksimaliai originaliai. Ir taip Lietuvoje daug kopijavimo.

Kas Tau yra kūrybos / muzikos esmė?

Muzikos, kūrybos, vaidybos esmė yra jausmas, kurį nori perduoti žiūrovui arba kurį gali pasiimti iš atlikėjo, aktoriaus. Muzika ir kūryba be jausmo yra bevertė. Deja, bevertės „kūrybos”, nukopijuotos, pigios, dabar apstu.

Kokius kūrinius atlieki? Galbūt pats kuri ir dainas? Kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas?

Kuriu. Yra nemažai sukurtų dainų, dabar jas transformuoju iš „Live” į visiems prieinamas. Aš kuriu efekto būsenos, kai jaučiu mintį, idėją, pulsuojančią mintyse kaip bombą, kurią turiu nukenksminti. Nesistengiu sukurti iš reikalo, dėl to negaliu pasigirti produktyvumu. Na, bet netrukus, po didelių blaškymųsi, „netinkamai susiklosčiusių aplinkybių” ir savęs ieškojimų, pagaliau turėsiu kuo pasididžiuoti ir kuo pasidalinti.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Labiausiai – šeima, mano vaikai, žmona. Žinoma, įkvepia ir viskas, kas mane supa. To iš dalies išmokau studijuodamas aktorinį – priimti ir stebėti viską, kas mane supa, pasiimti tai, kas gražiausia, blogiausia, labiausiai jaudina ar stebina, nuvilia, ir panaudoti tai kūrybai.

Simas_Buziliauskas3

Dinastija: tėtis ir Oskaras atlieka sūnaus sukurtą dainą „Tuščios galvos”. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius savo metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Žinoma, dabar prioritetas – pirmasis mano albumas. Turiu idėjų dėl keleto dainų klipų. Tad tikiuosi tuo taip pat visai netrukus pasidalinti. Labiausiai iš tikrųjų noriu išlįsti iš Klaipėdos. Pabandyti nuo scenos pabendrauti su platesne publika. Nieko nėra labiau motyvuojančio nei auditorija, kuri tavęs klauso ir supranta tai, ką tu sakai, juda tavo sukurtu ritmu ir dainuoja kartu tai, ką tu parašei, bei gaudo kiekvieną tavo žodį, mintį.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, scena, kas tai būtų? Kodėl?

Būčiau barmenas. Rimtai. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Norėčiau pabendrauti su Jimu Carrey. Jis protingas, sąmoningas, visko savo talentu pasiekęs žmogus ir nerealus komikas, scenos žmogus. Manau, kad su juo būtų tikrai įdomu.

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Neturiu vieno, turiu daug. Freddie Mercury – dainavimas ir muzikinis kūrybiškumas. Robbie Williams – sceniškumas, bendravimas su publika. Robinas Williamsas – nuoširdumas scenoje ir ekrane. Richardas Bransonas – tikslų siekimas, nerealių idėjų įgyvendinimas. Galėčiau vardinti ir vardinti iš daug sričių, tarp įvairių scenos ir netgi verslo žmonių galiu rasti tai, ką galbūt pritaikau savo gyvenime, tačiau negalėčiau pasakyti, kad kurio nors vieno keliu norėčiau eiti. Scena – tokia vieta, kurioje priimamos individualybės ir išskirtinumai, o ne tai, kas jau kažkur matyta ar girdėta. Norėčiau kada nors turėti savo išskirtinę istoriją, ir mokydamasis iš kitų sėkmių ir nesėkmių ją po truputį kuriu. Ne visada pavyksta taip, kaip tikiuosi, bet savos klaidos – geriausios pamokos, o savo anūkams jau turiu šį tą papasakoti.

Simas_Buziliauskas6

Klube „Fabrik” Klaipėdoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Koks Tavo mėgstamiausias kūrinys?

Improvizacija gyvai – vienetinis kūrinys, atliktas vienintelį kartą. Nėra geresnio jausmo klausant muzikos nei klausant improvizacijos, bet kokio stiliaus, bet tikros, pajaustos ir išgyventos. Gal dėl to savo pasirodymuose stengiuosi palikti vietos ir improvizacijai. Tai gyva, tikra, ir yra čia ir dabar.

Paklausyti Simo muzikos galima čia: https://soundcloud.com/simas-buziliauskas

Leave a Reply