Kasparas Petkus: „Įkvepia tikslo siekimas”
Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrika triukšminga – svečiuojasi būgnininkas Kasparas Petkus. Jaunas, perspektyvus ir ambicingas atlikėjas siekdamas tikslo sustoti neketina. Apie muziką, prisijaukintus būgnus ir gyvenimą – pokalbis su Kasparu. Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo? Esu paprastas žmogus – žemaitis. Nors ir kilęs iš miesto, tačiau labai daug laiko praleidau kaime, dėl to myliu gamtą. Esu energingas, mėgstu sportą, turiu daug kantrybės ir valios. Kartais būnu ir piktas. Tiesa, esu labai išrankus žmonėms. Mano gyvenimo credo – tobulėk! Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Nuo ko viskas prasidėjo? Kadangi gimiau muzikantų šeimoje, ji mano gyvenime jau nuo ankstyvos vaikystės. Meilę muzikai man įskiepijo tėvai. Septynerius metus mokiausi nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, vėliau Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, o ateityje svajoju apie studijas užsienyje. Kodėl pasirinkai būtent būgnus? Kuo patraukė šis instrumentas? Kai buvau penktoje klasėje, lankiau protestantų bažnyčią Vilniuje, kurioje pirmą kartą ir prisiliečiau prie būgnų. Tiesą pasakius, anksčiau niekada nesvajojau jais groti (nes norėjau groti gitara), tačiau po pirmo bandymo būgnų taip ir nebepaleidau. Taip pat dar mokausi groti ir pianinu. Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal net ir laimėti? Dalyvauti tenka visur ir nuolat. Konkursuose ne kartą esu laimėjęs įvairias prizines vietas bei nominacijas. Dažnai groju su gan žymiais Lietuvos muzikantais: Algiu Kiliu, Leonardu Bėkša, Arnoldu Jankūnu, Eugenijumi Jonavičiumi, Donatu Bukausku, Pauliumi Stonkumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Sauliumi Šiaučiuliu, mušu būgnus su Klaipėdos džiazo orkestru bei daug kitų atlikėjų. O koncertuoti tenka dažnai – beveik kiekvieną savaitę, kartais net kiekvieną dieną. Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą? Esu aktyvus muzikantas Lietuvos muzikos industrijoje. Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo? Kokias emocijas kėlė? Pirmąjį koncertą pamenu. Tai buvo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, pirmoje klasėje. Atsimenu tik tiek, kad grodamas visiškai nesijaudinau, aišku, toks buvo tik pirmas koncertas. Dabar prieš lipdamas į sceną visada jaudinuosi (šypsosi). Ką Tau reiškia muzika? Muzika man yra mokslas, kurio sunku, bet malonu mokytis. Grodamas atsipalaiduoju. Žinoma, labai pavargstu, nes grojimas būgnais prilygsta sportui. Ne veltui daugumos roko grupių būgnininkai dažniausiai groja be marškinėlių, kai kurie dėl to, kad per daug suprakaituoja, kai kurie gal nori pademonstruoti savo raumenis. Mėgstu būti scenoje, čia mušdamas būgnus jaučiuosi gerai. Kaip dauguma muzikantų sako – muzika yra mano gyvenimas. Kokius kūrinius dažniausiai atlieki? Galbūt pats kuri ir muziką? Atlieku įvairius, daugiausiai džiazo kūrinius: pradedant nuo Scotto Joplino laikų ir baigiant šių dienų muzika, tenka daug improvizuoti. Reguliariai muzikos dar nekuriu, bet turiu įvairių užuomazgų, kurias reiktų užbaigti… Kas Tau suteikia idėjų ir įkvėpimo? Man įkvėpimo suteikia profesionalūs muzikantai, įvairūs konkursai, tačiau labiausiai – tikslo siekimas – tapti profesionaliu muzikantu. Kaip, tavo nuomone, keisis muzikos pasaulis artimiausiu metu? Manau, kad šiais laikais muzika (bent jau šiuolaikinė) priklauso nuo technologijų tobulėjimo. Metams bėgant išgirsime dar daugiau naujų dalykų, kuriuos išbandyti bus tikras malonumas. Kokioje kitoje srityje, be muzikos, save įsivaizduotum? Yra daug veiklų, kurias mėgstu. Jei ne muzika, manau, būčiau sportininkas arba lakūnas – mėgstu tai (šypsosi). Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl tai būtų? Rinkčiausi turbūt Charlie Parker arba Max Roach. Juk jie yra džiazo legendos. Galbūt turi autoritetų muzikos srityje, į kuriuos lygiuojiesi? Hm… Konkretaus autoriteto neturiu, bet manau, kad autoritetais galėčiau įvardinti visus Amerikos džiazo muzikantus – visi jie man yra pavyzdys. Kokie Tavo mėgstamiausi kūriniai? Man patinka visi kūriniai, žinoma, kadangi nuolat tobulinu savo grojimo techniką, mėgstu techniškai sunkius kūrinius. Tačiau patinka ir tie, kuriuose reikia groti ramiai, išreikšti savo muzikalumą, kurio, manau, šiek tiek turiu, na, gal prisikaupė per devyniolika metų (šypsosi). |
1 komentaras
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Sėkmės, Kasparai. 2017.10.15., Sigutė T, Vilnius.