Karolis Rupkus: „Muzika – tai mano dvasinės pusiausvyros mechanizmas”
Atlikėjo Karolio Rupkaus vardas turėtų būti girdėtas tiems, kas per paskutinį dešimtmetį bent kiek domėjosi Klaipėdos muzikos scena. Jis jau spėjo vienoje scenoje pagroti su pačiu Andriumi Mamontovu, jo daina skamba tarptautinio prekės ženklo reklamoje, o balsas šiuo metu girdimas šokių muzikos radijo stočių grojaraščiuose! Apie muziką, kūrybą ir gyvenimą – pokalbis su Karoliu. Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo? Jei atvirai, nežinau, koks aš esu, ir tikriausiai to nesužinosiu iki pat savo gyvenimo galo. Žmonės su metais ir su kiekviena gyvenimiška patirtimi keičiasi. Tačiau jei vis dėl to reikėtų dabar apibūdinti save vienu žodžiu, tas žodis būtų „paprastas”. O gyvenimo credo aš neturiu. Arba tiesiog dar nesugalvojau tokios sentencijos, kuri tinkamiausiai atspindėtų mano vertybes. Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba? Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo pat vaikystės namuose sukdavosi vinilinės plokštelės su bardų muzika. Tėtis grojo gitara. Tikriausiai tai ir buvo pirminis veiksnys, kuris truktelėjo muzikos pusėn. Vėliau sekė muzikos mokykla, choras „Gintarėlis”. Dar vėliau – grojimas įvairiose grupėse. Septynerius metus grojau savo laiku gan populiarioje uostamiesčio grupėje „Arrogantics”, o kurti pradėjau vos išmokęs pirmuosius gitaros akordus. Nežinau kodėl, bet man tuomet buvo neįdomu vien tik mokytis groti kitų kūrinius. Tad pradėjau dėlioti savo primityvias melodijas ir tekstus. Pirmą dainą parašiau 12 metų. Tai buvo banaloka angliška baladė, kurios net teksto šiandien nebeprisimenu. Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo? Kalbant apie savos kūrybos pristatymą, tai pirmas koncertas įvyko mokykloje. Buvo paskelbtas talentų konkursas. Nusprendžiau pamėginti. Su klasiokais subūrėme grupę. Vienas iš narių mokėjo tris akordus pagroti pianinu, kitą grupės narį pats išmokiau tuos tris akordus sugroti gitara. Tiek mums atlikti vieną mano kūrybos dainą tuomet pakako. Konkurso nelaimėjome, bet atsiliepimai buvo neblogi. Todėl nusprendžiau, kad verta daugiau padirbėti muzikos srityje (šypsosi). Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti? Ryškiausiu savo muzikinės karjeros įvykiu kol kas pavadinčiau turą su Andriumi Mamontovu. Kažkur prieš 8 metus su grupe „Arrogantics” laimėjome viename portale paskelbtą konkursą, kurio prizas buvo „apšildyti” Andrių savo gimtajame mieste jo „1000 koncertų” turo metu. Mums pasisekė ir mes gavome galimybę su A. Mamontovu pakoncertuoti net trijuose miestuose. Tai buvo didžiulė patirtis, kuri vėliau padėjo susivokti daugelyje dalykų. Na, o prieš metus išsipildė mano sena svajonė bent vieną savo kūrinį „išleisti” už Lietuvos ribų. Mano daina „I will stop the time” šiuo metu skamba vieno tarptautinio ženklo reklamoje. Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba? Tai yra neatsiejama mano dalis. Tai lyg svarbus kūno organas, kurį pašalinęs jausčiausi suluošintas, nevisavertis. Man tai yra mano asmeninis dvasinis pasaulis, kuriame galiu išlieti susikaupusias emocijas, mintis. Trumpai tariant, muzika – tai mano dvasinės pusiausvyros mechanizmas. Kas Tau yra kūrybos / muzikos esmė? Dalintis emocija ir priversti žmogų mąstyti. Kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas? Apie savo kūrybą galėčiau pasakyti tą patį, kaip ir apie savo asmenybę. Aš nežinau, koks mano kūrybos braižas. Man visuomet būna didelis iššūkis apibūdinti savo kuriamos muzikos stilių. Tikriausiai mane galima vadinti nepastoviu kūrėju. Mat vieną dieną aš galiu sukurti banalią trijų akordų baladę apie meilę, o kitą dieną parašyti sunkių bliuzinių rifų prikimštą dainą apie mirtį. Kas Tau suteikia įkvėpimo? Viskas, kas mane supa. Net sena sulūžusi kėdė kartais gali į galvą „mestelti” visai neblogą priedainio eilutę. Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos? Mano vienintelis tikslas muzikoje yra suburti kuo didesnį savo muzikos klausytojų ratą. Tai yra mano vienintelė ambicija, o visi kiti dalykai yra tik priemonės. O kalbant apie artimiausius planus, tai vasario pabaigoje pristatysiu pirmąjį savo solinį albumą. Tikriausiai tai yra kol kas konkrečiausias mano planas ateičiai. Kovo mėnesį dar laukia turas po Lietuvą su elektroninės muzikos kūrėju „GeraiGerai”, kurio kūriniams man teko garbė paskolinti savo balsą. Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų? Tikriausiai tas žmogus šiandien būtų Paulas McCartney. Nes tai, ką jis bei likusieji „The Beatles” nariai sukūrė, yra fenomenalu. Būtų įdomu sužinoti, kaip jiems tai pavyko (šypteli). Dar mielai prie kavos apie muziką pasikalbėčiau su Stingu, Bono (U2), Davidu Gray, Glenu Hansardu, Rogeri’u Watersu (Pink Floyd) ar Joe Cockeriu (gaila tik, kad jo tarp mūsų jau nebėra). Be ko neįsivaizduotum savo gyvenimo? Be artimų žmonių, muzikos ir meilės. Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl? Autoritetas man yra mano tėvai, nes jie davė didžiausią gyvenimo dovaną bei mane užaugino. O kalbant apie potencialius sektinus pavyzdžius, iš kurių būtų galima kažko išmokti, tai jų yra tiek daug, kad reikėtų atskiro interviu (šypsosi). Koks ir kodėl Tavo mėgstamiausias kūrinys? Leonard Cohen „In my secret life”. Man tai yra muzikinės kūrybos tobulumo pavyzdys. Paprastas, visiškai nemadingas, tačiau genialus. |