Ieva Jotkėlaitė: „Muzika – dalykas, kuris mano gyvenime nekinta”

Jaunųjų kūrėjų rubrikos viešnia – dainininkė Ieva Jotkėlaitė, kitaip dar žinoma kaip „Lady I”. Jos gyvenimą muzika lydi nuo ketverių metukų. Charizmatiška, ambicinga, užsispyrusi ir neabejotinai reto talento mergina tikisi visada dainuoti ir šia dovana dalintis su kitais. Apie muziką ir gyvenimą – pokalbis su Ieva.

Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Esu žmogus, turintis daug entuziazmo. Ir jei tai pavyksta sujungti su mano gan didele vaizduote, gimsta puikūs projektai, idėjos. Visuomet stengiuosi ieškoti savo kelio pasikliaudama širdimi ir nuojauta.

Nuo pat paauglystės mano gyvenimo credo: „Tikėk tuo, ką darai.” Paprastas, trumpas, bet labai veiksmingas (šypsosi).

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba? Nuo ko viskas prasidėjo?

Mano muzikinis kelias prasidėjo dar būnant ketverių. Tokio amžiaus vaikų daugelis klausia: „Kuo būsi užaugęs?” Tai štai, mano atsakymas buvo gan paprastas – dainininke. Matyt, tai išgirdusi mama nuvedė mane į muzikos mokyklą. Ten dešimt metų mokiausi skambinti pianinu. Dainavimas į mano gyvenimą pasibeldė kiek vėliau, gal būnant penkiolikos. Žinoma, kalbu ne apie tas dainas, kurios skambėdavo visur: namuose, lauke, važiuojant automobiliu, vaikštant parduotuvėje.

Kokį muzikos stilių pasirinkai ir kodėl?

Per visą tą laiką, kiek dainuoju, teko susipažinti su įvairaus stiliaus muzika. Tačiau studijos gana aiškiai diktavo tą stilistiką, kuri man artimiausia ir įdomiausia. Tai buvo džiazo muzikos vokalo studijos. Dar ir dabar gilinuosi į šios muzikos ypatumus.

Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Vaikystėje ir paauglystėje, kaip ir visi dainuojantys vaikai, dalyvavau „Dainų dainelės” konkursuose, dainų šventėse, televiziniuose projektuose „Mažųjų žvaigždžių valanda”, „Mažųjų žvaigždžių ringas”. Tuo metu ir nuopelnų šiokių tokių buvo pasiekta. Kiek vėliau, būnant brolių Bendžių grupės „Širdelės” nare, teko dalyvauti labai įvairiuose televiziniuose projektuose. Tarp jų – ir „Eurovizija” ar net toks konkursas, kaip „Mis Lietuva”, kuriame, beje, labai netikėtai tapau II vicemis.

TV projekte „Vario audra” Ieva atstovavo Klaipėdai. Lauryno Butkevičiaus / Labu photography nuotr.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Dukrytės auginimas. Koncertai. Vadovavimas muzikiniam klubui. Namai. Ir spontaniškas laisvalaikis.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Oooo… taip! Pirmasis koncertas prieš didelę auditoriją buvo, kai man buvo ketveri (tie patys metai, kai nusprendžiau, kad būsiu dainininkė). Močiutės jubiliejus, gausybė žmonių… Su mama viską suderinome: stovėjau ant taburetės ir dainavau akompanuojant pianistui. Pamenu, jau tada pajutau, koks malonus yra žmonių dėmesys, aplodismentai…

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Muzika man yra viskas. Tai tikriausiai vienas dalykas mano gyvenime, kuris nekinta. Ji visuomet su manimi. Ir jei tik balso stygos leis, visuomet taip ir bus. Kartais net kyla minčių, kad tikra ir tyra meilė būna tiktai muzikoje. Žodžiu, kai man blogai, kažkas slegia, aš dainuoju. Išdainuoju viską, kas susikaupę ir lieku tarsi naujas, švarus lapas. Lygiai taip pat ir su teigiamomis emocijomis. Gi labai smagu dainuoti ir per muziką savo džiaugsmu pasidalinti su klausytojais.

Kokius kūrinius atlieki? Galbūt ir pati kuri muziką? Jei taip, kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas?

Dažnai atlieku kitų kurtą muziką. Anksčiau kūriau ir pati, bet tai buvo elektronika, minimalistinio stiliaus muzika. Šiuo metu kūryba reiškiasi tekstais.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Tai gali būti bet kas: saulėtas rytas, staigus ir netikėtas lietus, permerkiantis tave kiaurai, išgirstas geras žodis ar tiesiog šiltas apkabinimas. O labiausiai įkvėpimo suteikia nuoskaudos, nelaiminga širdis.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos?

Šiuo metu, kur kas labiau galvoju apie savo asmeninį gyvenimą. Visų pirma noriu jame sudėlioti viską į savas vietas. O muzika… Kaip ir sakiau, ji niekur nedings. Ruošiu ne vieną naują projektą. Muzikuoti su manimi prisijungė dvi gyvos grupės. Tad laukia intensyvus programos ruošimas, jos sklaida. Žinoma, norėtųsi dar koją įkelti ir į viešąjį pasaulį – turiu omenyje žiniasklaidą, televiziją, tačiau tikrai ne su popmuzika. O tai, žinia, Lietuvoje sudėtinga.

Klaipėdos pilies džiazo festivalis: „Jaunoji džiazo banga”. Dainiaus Čeplos nuotr.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, kas tai būtų? Kodėl?

Fotografija. Šis saviraiškos būdas visuomet labai mane traukė. Turiu savitą matymo kampą, savo braižą. Anksčiau bandžiau tuo užsiimti, tačiau neturėjau galimybių investuoti į tam reikalingą įrangą. Net neabejoju, kad šį savo norą fotografuoti įgyvendinsiu.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Pirma mintis buvo apie žymius žmones, aktorius, dainininkus. Bet gerai pagalvojus, jei tikrai turėčiau tokią galimybę, tai ją praleisčiau su savo babyte (prosenele). Norėčiau pamatyti jos kupinas meilės ir palaikymo akis, išgirsti jos tiesas ir pritaikyti jas sau.