Dominyka Ambroževičiūtė: „Labiausiai įkvepia matomas rezultatas”

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrikoje – žvilgsnis į fotografijos platybes. Mūsų pašnekovė – kupina idėjų, vietoje nenustygstanti ir fotoaparato iš rankų nepaleidžianti jaunoji kūrėja Dominyka Ambroževičiūtė.

Dominyka

Dominyka Ambroževičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė?

Esu labai aktyvi, veikli, kūrybinga ir savikritiška. Mano galvoje nuolatos kirba milijonas įvairiausių idėjų, dažnai mėgstu eksperimentuoti. Mėgstu rizikuoti ir išbandyti savo jėgas.

Kaip Tavo gyvenime atsirado fotografija?

Fotografiją atradau savaime. Viskas prasidėjo dar tada, kai buvau 10-ies metų. Labai patiko fotografuoti. Pirmieji kadrai buvo gamtos vaizdai, gėlės, debesys. Šio pomėgio labai nesureikšminau iki tol, kol savo darbų neparodžiau šeimai ir draugams.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Nė vienas negimėme mokėdami visus fotografijos pradmenis, aš buvau ne išimtis. Keletą metų fotografavau su paprasčiausiu fotoaparatu – vadinamąja „muiline”, savo drauges ar mokyklos renginius. Tėvai ir draugai skatino mane tęsti savo pomėgį. Taip vis labiau pradėjau domėtis šia sritimi. Didelis noras, praktika ir spartus tobulėjimas viską pakeitė, kartu atsirado ir reikiama technika.

Dominyka1

Dominykos Ambroževičiūtės nuotrauka

Galbūt prisimeni savo pirmąją fotografiją?

Be abejo, ją sunku pamiršti (šypsosi). Ši nuotrauka buvo daryta prieš 6-erius metus, gegužės mėnesį, kuomet visa gamta žydi. Pamačiau mergaitę, važinėjančią dviračiu, o jo gale buvo prikabinta nemaža puokštė įvairiausių lauko gėlių. Susistabdžiusi ją, nufotografavau gėles. Nuotraukoje vyrauja vintažinis stilius. Tai buvo pirmasis mano žingsnis fotografijoje.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra fotografija ir kūryba?

Pomėgis, kuris leidžia atsipalaiduoti, išmokti pažvelgti į žmogų kitu kampu, mėgautis tuo, ką darai.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su fotografija, kokia ji būtų?

Esu labai aktyvus, kūrybingas žmogus, tai tikriausiai dalyvaučiau mokyklos popamokinėje veikloje, organizuočiau mokyklos renginius ar savanoriaučiau.

Kuo vadovaujiesi fotografuodama? Kaip apibūdintum savo braižą?

Daugelio klausiu: „Kas leidžia nuspėti, kad tai yra mano daryta nuotrauka?” Dažniausiai atsakymas būna: kontrastas ir ryškios spalvos. Turbūt todėl nuolatos stengiuosi nuotrauką padaryti kuo ryškesnę ir įsimintinesnę, nes blankios nuotraukos sunkiai įsimenamos.

Dominyka2

Dominykos Ambroževičiūtės nuotrauka

Kaip vyksta fotosesijos kūrybinis procesas?

Visų pirma susipažįstu su fotosesijos modeliu, apgalvojame idėją arba svarstome, kuri idėja labiau tinkama. Taip pat pasirenkame fotosesijos detales: kokie rūbai, stilius vyraus, kokią žinutę norėsime skleisti žiūrovams tomis nuotraukomis, o tada viską įgyvendiname.

Kas Tau suteikia įkvėpimo, idėjų?

Manau, kad fotografuoti ir nesustoti tai daryti labiausiai įkvepia matomas rezultatas. Labai smagu, kuomet randi mėnesio, pusmečio, o gal net ketverių metų senumo nuotrauką, kurią pats padarei, ir palygini ją su dabartine, pačia naujausia nuotrauka. O idėjų kartais semiuosi iš įvairių užsienio madų žurnalų.

Kokia Tavo patirtis fotografijos pasaulyje? Gal teko kur nors dalyvauti su savo darbais?

Šiuo metu pats didžiausias pasiekimas buvo patekti į „Vogue Italia” interneto puslapį. Bet ateities planuose yra keletas tarptautinių konkursų.

Papasakok, kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius kūrybos metus. Kokių turi tikslų?

Baigusi mokyklą norėčiau nenustoti daryti tai, kas man labai patinka. Planuoju tęsti savo veiklą, daugiau bendradarbiauti su žinomais Lietuvos dizaineriais, kūrėjais, turėti daug įsimintinų projektų.

Koks Tavo gyvenimo credo?

„Žmogus yra laimingas tiek, kiek pats toks nori būti.”

Leave a Reply