Vilkai avies kailyje. Scenoje – „Sheep Got Waxed”

„Sheep Got Waxed” nėra grupė, kurios įrašų gali jaukiai klausytis susisukęs į vilnonį pledą ir paskendęs kakavos puodelyje. Jų skleidžiami garsai – nepatogūs, o jautresnėms ausims gali pasirodyti netgi nemandagūs. Vis dėlto jų klausytis verta. Muzikantų trejetas iš Vilniaus saugo savo auditoriją nuo monotoniškos muzikos ir gelbėja nuo bet kokio standartinio skambesio jau šeštus metus.

Sheep_Got_Waxed_Foto_Aneta_Bublyte1

„Sheep Got Waxed”. Anetos Bublytės nuotr.

Per tą laiką jiems teko susilaukti ir močiutės apkabinimų pagrojus draugų vestuvėse, ir pasimetusių žvilgsnių bei klausimų „what’ shappened?” (liet. kas nutiko?) po koncerto viename Birmingemo barų. Paklausti, apie kokią auditoriją svajoja patys, muzikantai juokauja: „Mūsų tikslas – patikti garsistui. Jei jis sako, kad gerai – mes laimingi.”

Kol grupės būgnininkas Adas Gecevičius „kažką dirbo studijoj”, apie naujai išleistą albumą „Pushy” ir kelią iki jo pasikalbėjome su gitaristu Pauliumi Vašku ir saksofonistu Simonu Šipavičiumi.

Naujas grupės albumas „Pushy” jau sukasi muzikos grotuvuose, pristatymo turą taip pat pradėjot. Pirmieji atsiliepimai ir kolegų vertinimai – su dideliu pliuso ženklu. Kaip patys vertinate antrąjį „Sheep Got Waxed” albumą?

Simonas: Tiesiog labai džiaugiamės, kad įvyko ir, ko gero, pavyko taip, kaip tikėjomės.

Paulius: Visi sau iškelti uždaviniai išsipildė. Kaip visada, buvo visokių dvejonių, abejonių, o galiausiai viskas pavyko taip, kaip ir norėjom.

Simonas: Iš mūsų pusės šiais metais buvo neblogai pasistengta (juokiasi). Esam labai patenkinti rezultatu. (Paulius linksi galvą).

Kuo „Pushy” skiriasi nuo vyresnio savo brolio, gimusio 2014 m. (albumas „Sheep Got Waxed”)?

Simonas: Skiriasi jis kaip diena ir naktis, bet groja – tie patys. Jis daug elektroniškesnis, jame mažiau džiazo.

Paulius: Elektroniškesnis… gal. Didžiausias skirtumas, kad jis – naujesnis (juokiasi). Adas visada sakydavo, kad norime padaryti albumą labiau klausomą. Dėl pirmo albumo visada sulaukdavom komentarų: galima paklausyti ir albumo, bet gyvai… reiktų gyvai! O šito albumo, kaip patys ir norėjom, galima klausyti, vertinti jį kaip įrašą.

Simonas: Gyvas pasirodymas yra gyvas, bet labai pasistengėm ir iš techninės pusės, labai padėjo ir Tomas Verbaitis, kad tai skambėtų taip, kaip skamba.

Paulius_Vaskas_davids_smiltins

Paulius. Davids Smiltins nuotr.

„Pushy” gyvai jau pristatėte Londone, Šiauliuose ir Rygoje… iš kurios grįžot tik šįryt?

Simonas: Dar negrįžom (juokiasi).

Gyvenat įtemptu turo grafiku?

Simonas: Taip, labai daug reikia atrašinėti žinučių messenger’yje. Daug chat’inti reikia. Daug fotkintis ir selfintis.

Paulius: Simonas labai mėgsta selfintis. Aš – nelabai, dėl to nuotraukose visada būnu piktas.

Gal jau turite papasakoti smagių turo istorijų?

Paulius: Turim įdomių, bet nesakysim.

Simonas: Susitvarkysim su tom istorijom patys, kad jų nebūtų (abu juokiasi).

Albumą įrašinėjote ne Lietuvoje (Ramsgeito mieste įsikūrusioje „Big Jelly” studijoje). Ar čia tam nėra sąlygų?

Paulius: Arba renkiesi prastesnes sąlygas už didelius pinigus, arba geras sąlygas už dyką Anglijoj. Mes pasirinkom geras. Ne Lietuvoje įrašyta tik dalis albumo.

Simonas: Tokių sąlygų, kokias mes turėjom, čia vietoje nebūtume gavę. Ten dirbome su puikiu Andriumi Kačanovu.

Paulius: Jis mus ten išvežė, kaip ir keletą kitų grupių. „Ministry of Echology”, „Umiko” įrašinėjo albumus toj pačioj studijoj. Andrius vis dar ieško jaunų grupių, kurioms reikia padėti. Bet tokių neberanda.

Adas_Gecevicius_davids_smiltins2

Adas. Davids Smiltins nuotr.

Kai kuriuose kūriniuose smagu stebėti, kaip žaidžiat su klausytoju. Prisijaukinate palyginti tiksliom melodijom ir aiškiais rimtais, o tada be gailesčio juos sulaužot ir kitaip šokiruojat tam nepasiruošusias ausis. Tokia jūsų ideologija?

Simonas: Senas mūsų metodas.

Paulius: Kai nebežinai, ką groti, groji garsiai ir greitai (juokiasi).

Simonas: O iš tikrųjų, tai susikuri kažkokią muzikinę mintį, tada ji mums nusibosta – vidury kūrinio viską ištaškom, ir vėl grįžtam. Juk reikia nuraminti žmones pabaigoje.

Paulius: Atsirado tokių melodijų, temų, kurios tiesiog nesileido būti išdarkomos. Norėjosi padaryti jas gražiai. Kiti sako, kad mes – nusiraminom.

Simonas: Tie išdarkymai tikrai pasidarė subtilesni, pamažėjo natų, koncentruojam energiją. Kartais grodamas vieną natą gali išsitaškyti smarkiau, negu su šimtu.

Ar „Pushy” sulipdytas sekant kažkokia vieninga idėja? Klausant atrodo, kad visas albumas pasakoja vieną istoriją.

Simonas: Galvojom, ką čia padaryti, kad patiems jis klausytųsi natūraliai. Konkretaus siužeto ar scenarijaus tam nebuvo, bet albumą dėliojom taip, kad sekantis kūrinys papildytų prieš tai buvusį arba kaip tik – nuvestų į priešingą pusę.

Paulius: Tiesiog ieškojom tarp kūrinių dramaturgijos, ryšio.

Ar kažkas liko už albumo ribų?

Simonas: Buvo trys keturi kūriniai. Vieno padarėme gal 30 bandymų ir vis tiek nepavyko. Kitus įrašėm iš penkto, kai ką – net iš pirmo karto.

Visi trys susipažinot LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje) studijuodami džiazą?

Simonas: Visi studijavom akadėj, su Paulium buvome kursiokai, ko gero – ir liksim.

Paulius: Mes su Simu jau buvome ketvirtam kurse, Adas tik įstojo į pirmą. Jis pradėjo iš manęs nuomotis studiją pasigroti būgnais. Grodavo labai daug ir labai užknisančiai (juokiasi). Taip mes ir susipažinom.

Simonas_Sipavicius_Tomografija

Simonas. Asmeninio archyvo nuotr.

Akademijoje išvengėt akademinės dvasios?

Paulius: Visi mes šitam labai priešinomės. Mūsų tai neugdė. Ugdė mus tas pasipriešinimas akademinei dvasiai.

Tai ir savo pankišką tapatybę išlaikyti nebuvo sunku?

Simonas: Mums labai gerai pavyko prilipti su visom savo sąmonėm ir nesąmonėm…

Paulius: …kol iš tų nesąmonių atsirado kažkoks turinys, ir ėmėm kaip grupė groti per egzaminus. Buvau toks lūzeris, kuris nemoka groti džiazo. Simas grodavo geriau, pataikydavo į temą. Adas išvis – naujas, metalistas, grojantis fusion drum’n’bass. Visi subėgom į vieną vietą ir išėjo toks keistas darinys.

Simonas: Mus suprato labai greitai. Gavom iš P. Vyšniausko palaikymą, jis tuometiniame „Džiazo kablyje” net suorganizavo pirmąjį mūsų koncertą. Nuo tada visuose egzaminuose grodavom trise. Netgi – tuos pačius gabalus. Sugrojom pas mane, pagrojom pas Paulių.

Pankuojat tik scenoje ar ir gyvenime?

Simonas: Ne, mes – labai rimti, ramūs, labai rimtai žiūrim į gyvenimą ir išvis – kas čia per pankavimai (juokiasi).

O kaip jaučiatės„aukštąjį” meną demonstruodami populiariojoje scenoje? Tarkim, 2014 metais grojote M.A.M.A. apdovanojimuose. Labiau popkultūrą garbinantį renginį Lietuvoje sunku būtų rasti…

Paulius: Beje, grojom ten vieną iš naujojo albumo kūrinių. Kiek atsimenu, bent jau aš jaučiausi ten šūdinai. Tuo metu dirbome su Lauru Lučiūnu, kuris buvo arti visų šitų reikalų. Šiaip niekas nebūtų tokios grupės ir pastebėjęs.

Simonas: Bet labai džiugu, kad yra tokių, kurie po M.A.M.A. apdovanojimų mus atrado. Vadinasi, sudalyvauti ir būti paminėtiems ten mums išėjo į naudą. Ar specialiai rinktumėm titulus, kad būtume paminėti tokiame renginyje? Tikrai ne. Bet jei reikėtų, kartotumėm ir dar kartą.

Nespjaunat į jokią auditoriją?

Simonas: Negalima. Pradėk spjaudyti visur – išdžius burna ir tiek.

Ar žiūrit į žmones, kurie ateina į jūsų koncertus? Kas jie tokie?

Paulius: Jei tik neišeina, po koncerto į žmones pažiūrim. Tikrai netaikom į konkrečią publiką.

Simonas: Kas tik nori. Mūsų klauso žmonės, kažkuriuo aspektu panašūs, galvojantys panašiai, kaip ir mes.

Paulius: Menininkai.

Simonas: Didmenininkai, mažmenininkai, visi.

davids_smiltins1

Davids Smiltins nuotr.

Ne tik savo kūrybinėje, bet ir koncertinėje veikloje elgiatės laisvai ir plačiai. Dalyvaujat menininkių grupės „Cooltūristės” performansuose, įgarsinat Vido Bareikio spektaklį „Kovos klubas”. Kokių dar nerealizuotų ambicijų turi grupė „Sheep Got Waxed”?

Simonas: Esam labai atviri pasiūlymams. Jeigu matom, kad bus įdomu – dažniausiai pasirašom. Jeigu matom, kad bus neįdomu, – irgi pasirašom.

Paulius: Yra keletas trumpametražių filmų su mūsų muzika, esam įgroję kūrinius ir keliuose studentiškuose darbuose, Vengrijoj kažkokiam filmui taip pat naudos mūsų dainą.

Kokio filmo garso takeliu „Sheep Got Waxed” norėtų būti?

Simonas: Miko Žukausko.

Paulius: Fantastinio žanro. Svarbu, kad geras būtų.

Savo „Facebook” paskyroje užsiminėte, kad filmuojate naują muzikinį klipą.

Abu: Jau nufilmavom.

Paulius: Klipas – juodai baltas. Klipo režisierius – Mikas Žukauskas. Vakar skambino ir sakė: „Nesigauna taip, kaip noriu. Bet kažkaip išeis.” Gal čia – tik menininko problema. Manau, gerai – jei yra kažkokia problema, ją bandys spręsti, bus daugiau pasukta galva, o tai reiškia – rezultatas bus…

Simonas: …labiau išieškotas. Rezultato galima tikėtis lapkričio viduryje.

Grįžkim į jūsų turo koncertus. Į juos atsivešit ne tik instrumentus, bet ir šviesas. LED’ais pažadėjote apšviesti visus turo koncertus. Tai jau esate darę „Menų spaustuvėje”. Šį kartą kažkas dar kitaip?

Simonas: LED’ai – tie patys, bet juos įvaldę būsime daug geriau.

Kaip gimė mintis garsus jungti su šviesa?

Simonas: Sugalvojom, kad norisi vizualinio atsako į mūsų koncertuose skleidžiamus garsus. Specialiai „Menų spaustuvės” koncertui buvo daromi LED’ai, su mintimi, kad juos panaudosime ir vėliau. Po beveik metų jie vėl suveikė. „Technariumo” chebrytė pasidarbavo – pagamino juos mums.

Paulius: Norėjom išlaikyti gyvybę, todėl šviesos reaguoja į tai, ką mes grojame. Kiekvienas turime asmeninę savo šviesos liniją.

Yra dar kažkas, kuo planuojate nustebinti gerbėjus?

Paulius: Dūmų mašina. Ten, kur nebus priešgaisrinės apsaugos.

Simonas: Rygoj dūmų prileidom, Šiauliuose – negalėjom, kad nepradėtų lyti.

Kada ir kur artimiausiu metu vyks avelių ganymas?

Artimiausias – Klaipėdoje, „Kaštone”, lapkričio 12 d. Su dūmais, jei pavyks susitarti. 18 dieną – Alytaus „Fenikse”, 19 dieną – Kaune, „Orixo”, o lapkričio 24 dieną – „Lofte”.

Gal yra dar kas nors, ką norėtumėt pridėti?

Simonas: Noriu paklaust – ar viską perskaitėt?!

Paulius: Ir pasakyti ačiū visiems, kurie kartu su mumis dirba. Visa klipo komanda, žmonės, kurie darė albumą, viršelį ir albumo dizainą, labai ačiū Gabrielei ir „Tilto namų” agentūrai.

Simonas: Man tai nepadėkojo. O mūsų metai – tikrai neįtikėtini.

pushy

1 komentaras

  1. Timas

    Perskaitem perskaitem 🙂 visa

Parašykite komentarą