Jonas Sakalauskas: savo jausmus Klaipėdai išsakysiu natomis

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Jonas Sakalauskas puoselėja kūrybinius planus Klaipėdoje. Operos dainininkas, kompozitorius, muzikinių teatro projektų prodiuseris sakė, kad uostamiesčio garsai jį įkvėpė ne tik kurti šiam miestui dedikuotą muziką, bet ir savo jausmus išlieti žodžiais. Kūrėjas kartu su Šeiko šokio teatru planuoja kurti trečiąją šokio operą ir rašo muziką miuziklui „Karalienė Luizė“, kurį dedikuos Klaipėdai.

Jonas Sakalauskas pasiilgsta Klaipėdos, su šiuo miestu sieja savo kūrybinius planus. Rūtos Andrė nuotr.
Jonas Sakalauskas pasiilgsta Klaipėdos, su šiuo miestu sieja savo kūrybinius planus.
Rūtos Andrė nuotr.

Svarbus miestas

– Su kokiomis mintimis atvykstate į Klaipėdą?

– Ilgiuosi Klaipėdos visada. Su šiuo miestu mane sieja daug gražių gyvenimo patirčių, kurių dauguma buvo pirmos mano gyvenime. Ypač dėkingas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvui, su kuriuo pavyko užmegzti ypatingą ryšį.  Jų suteiktos patirtys mane vedė ir leidžia būti ten, kur esu dabar. Jei ne Klaipėda, tai kas?.. Net neįsivaizduoju. Su šiuo miestu mane visada sies ne tik sentimentai, bet ir dėkingumas.

Pajūris man svarbus nuo vaikystės, nes būdamas vaikas vasaras leisdavau Smiltynėje. Tad nuo mažens Klaipėdą apžiūrinėdavau iš Neringos pusiasalio pusės. Daug laiko praleisdavau geologų namelyje, auginau savo ryšį su miestu prie Baltijos jūros.

Pajūris susijęs ir su pirmais mano giliais jausmais: pirma mano rimtesnė gyvenimo meilė buvo kilusi iš Klaipėdos. Dažnai kartu vykdavome į Klaipėdą pas merginos tėvus, leidome čia atostogas ir savaitgalius. Taigi galėjau miestą pažinti iš kone čia gyvenančio žmogaus perspektyvos. O kur dar Jūros šventės, koncertai, sustojimai uostamiestyje vykstant į Nidą.

Šis miestas man tapo ir kūrybos miestu. Jame įgyvendinau kūrybinius planus. Su Agnijos Šeiko vadovaujamu šokio teatru kūrėme ir vystėme bendrus projektus.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tapo man labai svarbus dar 2010 m., kai jame atlikau pirmą savo vaidmenį – Žoržo Žermono (Alfredo Žermono tėvo) partiją G. Verdi „Traviatoje“.

Ir šiandien dar dalyvauju „Rotary“ klubo Klaipėdoje veikloje. Oficialiai mane su šiuo miestu dabar sieja tik šis klubas, bet mano širdies dalis visada pas jus.

Ir visada apgailestauju, kad neturiu laiko vystyti dar daugiau kūrybinių sumanymų Klaipėdoje. Noriu, kad darbo ir kūrybiniai saitai mane jungtų su šiuo miestu kuo dažniau. Pasiilgstu jo.

Šokio opera „Dykra“ festivalyje „Plartforma“. Dainuoja J. Sakalauskas. Klaipėda, 2011 m. AV fotografija.
Šokio opera „Dykra“ festivalyje „Plartforma“. Dainuoja J. Sakalauskas. Klaipėda, 2011 m. AV fotografija.

Kūryba ir planai

– Esate sakęs, kad Klaipėdos miesto garsai jus įkvepia kaip kompozitorių?

– Paskutiniais darbo mėnesiais Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvau pradėjęs rašyti Klaipėdos refleksijas. Klaipėda įsikūrusi lygumoje, tad naktį miestui miegant girdėti daug garsų: iš vienos pusės lėtai ir monotoniškai geležinkeliu dunda vagonai, iš kitos pusės ošia marios, susijungiančios su uosto krovos garsais, plaukia laivai… Viskas kartu sudaro specifinę garsų visumą, kurią išgirsi tik Klaipėdoje ir pajusi tik šiam miestui būdingą atmosferą. Jos įkvėptas rašiau ne tik muziką, bet ir tekstus, refleksijas apie mano jausmus, klausantis šių garsų, apie mano santykį su miestu, koks mano pažįstamų žmonių santykis su Klaipėda. Aprašinėjau Klaipėdos garsinį identitetą. Deja, išvykau ir šis darbas nutrūko, bet viliuosi jį pratęsti ir kažkokiu būdu realizuoti. Tikiuosi šias mintis, jausmus grąžinti Klaipėdai muzikos pavidalu.

– Gal tekstines refleksijas duosite publikavimui?

– Reikėtų surasti… Nežinau, ar literatūriniai mano sugebėjimai to verti. Žymiai stipresnis jaučiuosi muzikos ir teatro raiškoje.

– Gal papasakotumėte apie kūrybinius planus su A. Šeiko?

– Bendromis pastangomis 2011 m. gimė „Dykra“, o 2012 m. buvo sukurta šokio opera „Džuljetos“ (choreografė A. Šeiko, kompozitorius J. Sakalauskas). Dabar kartu su A. Šeiko planuojame kurti trečiąją šokio operą. Diskutuojame, kas tai bus. Svarstome, kad šis darbas turėtų gimti remiantis tradicinės operos libretu, bet kokia tai opera, dar neišduosiu.

Kita mano svajonė, idėja ir kūrinys, kuris šiuo metu pamažu gimsta, – miuziklas „Karalienė Luizė“. Manau, kad karalienės Luizės istorija tikrai verta miuziklo. Tai būtų dar vienas man svarbus padėkos ženklas, kurį norėčiau padovanoti Klaipėdai. Ir jis būtų labai klaipėdietiškas. Greičiausiai šie gražūs planai bus įgyventi jau šiemet.

Šokio opera „Dykra“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Vilnius, 2011 m. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Šokio opera „Dykra“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Vilnius, 2011 m. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Muzika ir vadyba

– Ar sudėtinga savyje suderinti kūrybines ir vadybines savybes? Esate kompozitorius, solistas, įvairių novatoriškų projektų sumanytojas ir kūrėjas, kartu vadovaujate LNOBT.

– Puikiai dera. Visi LNOBT vadovai buvo menininkai, menotyrininkai. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia: LNOBT daug metų vadovavo Vytautas Laurušas, ilgametis Kompozitorių sąjungos vadovas, kompozitorius, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius. Beje, jis ir pastatė LNOBT. Pagal savo pašaukimą ir pasiekimus šis žmogus pirmiausia buvo kompozitorius. Jame derėjo ir daug kitų puikių savybių – vadybininkas, politikas, diplomatas. Ir šios savybės viena kitai netrukdė. Daugelis kompozitorių puikiai tvarkėsi su administracinėmis pareigomis. Pavyzdžiui, Faustas Latėnas, Juozas Širvinskas. Tokie buvo ir klaipėdiečiai Eduardas Balsys, Stasys Šimkus. Arba dirigentas Stasys Domarkas, vadovavęs Klaipėdos muzikiniam teatrui.

Kūryba – tai daug jėgų ir atsakomybės reikalaujanti veikla, kai analizuoji, planuoji. Tai tik ugdo asmenybes, o ne trukdo joms siekti tikslų. Tad šie kūrėjai puikiai realizuoja save ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje. Daug kompozitorių – Richardas Wagneris, Robertas Schumannas ir kiti – nuo seniausių laikų buvo ne tik vadovai, aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Tik mitas, kad kūrėjas negali būti geras vadybininkas. Tai parodo ir pavyzdys, kad Klaipėdai ne pirmus metus vadovauja žmogus pagal išsilavinimą – trimitininkas. Muzika, vadyba ir politika – tai dera.

Net nekvepia provincija

– Kaip vertinate Klaipėdos kūrybinius impulsus?

– Kai manęs klausia, kaip atrodo Klaipėda iš mano dabartinės pozicijos, visada sakau, kad Klaipėda puiki. Ji turi nuostabių kultūros flagmanų, kurie šiam miestui leidžia tinkamai įsilieti tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio kultūros vandenyną. Klaipėdos dramos teatras rengia puikų tarptautinį festivalį, kuris pritraukia aukšto lygio meninius projektus, spektaklius į Klaipėdą. Jis turi puikią salę su įstabia akustika. Šis teatras žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ir aktyviai gastroliuoja užsienyje. Šį teatrą įvardyčiau kaip labai svarbų kultūros skleidėją.

Mindaugas Bačkus ir jo vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras. Tai puikiai ne tik šalyje, bet užsienyje žinomas kolektyvas, atitinkantis aukščiausius šio lygio kolektyvams keliamus standartus.

Ir, žinoma, Šeiko šokio teatras, kuris plačiai vertinamas, apdovanojamas. Jį įvardyčiau kaip fenomeną. Tai, kad reziduoja Klaipėdoje, – jam tik išskirtinumas ir jokiu būdu ne lygio sumenkinimas. A. Šeiko kolektyvą matau kaip vieną iš Klaipėdos kultūrinio gyvenimo grynuolių ir įkvėpėjų.

Klaipėdoje kuria Benas Šarka. Garsūs uostamiesčio džiazo muzikantai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektai.

Klaipėdos kultūrinė kryptis – aukšto lygio, kaip ir dera didmiesčiui. Šis miestas turi kuo didžiuotis ir turi kuo gėrėtis.

Jis turi ir vienintelį šalyje Lietuvos jūrų muziejų. Tai vienas iš uostamiesčio veido bruožų, kuris jį daro išskirtinį. Ir dar daugybė kitų iniciatyvų, festivalių. Tai, kas leidžia būti visaverčiais šalies kultūros dalyviais.

Beje, į Klaipėdą kurti vyksta vis daugiau menininkų. Kai kas net pasirenka Klaipėdą nuolatine rezidavimo vieta. Tai parodo, kad miestas gyvybingas ir turi ką pasiūlyti žiūrovams. Provincija Klaipėdoje net nekvepia.

Problema, kad Klaipėdoje, palyginti su sostine, mažiau gyventojų. Natūraliai pritrūksta žmonių, galinčių užpildyti sales ir įvertinti puikius meninius projektus. Miesto lokacija patraukli – jis įsikūręs prie Baltijos jūros, tad menininkai stengiasi ir pritraukia gerbėjų iš visos Lietuvos. Ir ši kryptis labai svarbi: būtina skatinti kultūrinį turizmą, orientuotis ne tik į Lietuvos, bet ir į viso pasaulio meno gerbėjus. Ir klaipėdiečiams sekasi puikiai.

J. Sakalausko ir Šeiko šokio teatro šokio operos „Džuljetos“ stop kadras.
J. Sakalausko ir Šeiko šokio teatro šokio operos „Džuljetos“ stop kadras.

VIZITINĖ KORTELĖ

Jonas Sakalauskas – operos dainininkas, kompozitorius, muzikinių teatro projektų prodiuseris, LNOBT generalinis direktorius.

J. Sakalauskas yra įgijęs choro dirigavimo aukštesnįjį ir operinio dainavimo aukštąjį išsilavinimą, 2010 m. baigė operinio dainavimo magistro studijas LMTA (prof. V. Noreikos dainavimo klasė), tobulinosi žymių solistų meistriškumo kursuose LMTA ir Vokietijoje.

Sukūrė baritono vaidmenų LNOBT (Bretigny – J. Massenet „Manon“; Fiorelas – G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, Korneto antrininkas – O. Narbutaitės „Kornetas“, Aizenšteinas – J. Strausso „Šikšnosparnis“), dainavo Baltijos kameriniame operos teatre, Vilniaus kamerinėje operoje, NOA spektakliuose ir savo sukurtose mini- bei mono- operose, parengė koncertinių programų. Subūrė populiarios muzikos grupę „El Fuego“.

Iš gausios J. Sakalausko kūrybos didžiausio pripažinimo sulaukė monospektaklis opera „Izadora“ (libreto autorius D. Gintalas, rež. A. Jankevičius), 2009 m. pelniusi „Auksinį scenos kryžių“ debiuto kategorijoje.

Visuomeninė kultūrinė veikla: 2006–2008 m. organizavo įvairius džiazo ir gospelo muzikos festivalius ir konkursus, 2007–2011 m. rengė operos kūrėjų ir atlikėjų kursus Kražiuose ir Juodkrantėje, ilgalaikius LMTA kursus filmų muzikos kūrėjams (2007 m., dėst. V. Ganelinas, Izraelis) ir kūrybines studijas „Audio visual technologies“ (2008 m., su prancūzų kompozitoriumi Alainu Bonardi), 2008 m. įkūrė nepriklausomą kūrybinę organizaciją „Operomanija“, inicijavo ir nuo 2008 m. rengia kasmetį trumpametražių operų festivalį „Naujosios operos akcija – NOA“, 2010 m. įkūrė vokalinei muzikai skirtą organizaciją „United voices“, 2012 m. įsteigė viešąją įstaigą „Baltijos kamerinis operos teatras“, prodiusavo jos spektaklius ir koncertus, inicijavo ir rengė ilgalaikę mokymo programą „Vilniaus operos studija“ jauniesiems operos solistams, organizavo baroko operos kursus Kražiuose, 2015 m. inicijavo ir įgyvendino trumpametražių miuziklų festivalį M-FEST.

2015–2018 m. J. Sakalauskas vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

Nuo 2018 m. kovo 1 d. vadovauja LNOBT.

DURYS / 2021 vasaris / Nr. 2 (86)

Leave a Reply