Tarptautinė studentų praktika: Rytų ir Vakarų kultūrų komunikaciniai ženklai

Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedra, bendradarbiaudama su prestižine Kinijos Centrine meno ir dizaino akademija CAFA, 2016 m. rugsėjo 26 – spalio 7 d. Nidos meno kolonijoje vykdė dviejų savaičių tarptautinę bandomąją praktiką ir kūrybines dirbtuves „EAST-WEST”.

IMG_6138_2

Tarptautinės bandomosios praktikos ir kūrybinių dirbtuvių „EAST-WEST” dalyviai. Organizatorių archyvo nuotr.

Kūrybinėms dirbtuvėms vadovavo vienas žymiausių Kinijos grafikos dizainerių prof. Xiao Yong, su studentais dirbo prof. Liu Zxao, Grafinio dizaino katedros vedėja prof. Aušra Lisauskienė ir doc. Robertas Jucaitis. Siekiant paminėti Konfucijaus instituto dieną, rugsėjo 27 d. Klaipėdoje studentams buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kurias organizavo Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas – pirmasis ir didžiausias kinų kalbos ir kultūros centras Lietuvoje.

Praktikos tema „EAST-WEST” arba „Ryt-Vakar” (Rytai-Vakarai trumpinys) gali būti suvokiamas dviem aspektais: pirmuoju – keliamas klausimas, kiek Rytams svarbi Vakarų kultūra (geografinis-kultūrinis aspektas) ir atvirkščiai; ir antruoju – kas Rytuose ir Vakaruose laikoma rytdiena, nauja, o kas yra sena. Komparatyvistinius kultūros tyrimus Lietuvoje plėtojantis mokslininkas dr. A. Andrijauskas teigia, kad civilizacijos problemas tyrinėjusi klasikinė Vakarų kultūros filosofija rėmėsi tiesinės evoliucinės civilizacijos istorijos vizija. Tobulu civilizacijos raidos modeliu ir siekiamybe kitiems civilizaciniams pasauliams ilgai buvo laikoma Vakarų Europos civilizacija ir jos raidos kelias. Tačiau pokario Japonijos ir pastarųjų dešimtmečių kinų civilizacijos raida susilpnino vieno civilizacijos raidos kelio teoriją. Įvairių šalių mokslininkai, besigilinantys į didžiųjų neeuropinių civilizacijų istoriją, joje ieško dabartinės šių civilizacijų dinamikos ištakų ir, ko gero, perspektyvų. Tad ne veltui į studentų praktikos tyrimų lauką pateko ne tik Rytų, bet ir Vakarų kultūra, jos baltiškoji / kuršiškoji praeitis, kurioje savo ištakų ieško Lietuva. Tūkstantmečius išlaikyta indoeuropiečių kalbų baltų šeimos grupė yra nuoroda į kultūros tęstinumą.

Tarptautinės studentų bandomosios praktikos metu dviejų skirtingų kultūrų – Kinijos ir Lietuvos atstovai, vadovaujami dėstytojų-ekspertų, kūrė šiuolaikinius multilingvistinius komunikacinius ženklus, galinčius integruotis į lokalią aplinką. Su pagrindiniais baltiškais / kuršiškais ženklais, atstovaujančiais vakarietiškajai kultūrai ir naudotais dabartinėje Lietuvos teritorijoje, supažindino prof. Aušra Lisauskienė, Lietuvos tūkstantmečio parodos „Baltų menas” (2009) dizainerė. Su Rytų kultūros ašimi – kinų hieroglifais supažindino prof. Xiao Jong – dizaineris, kartu su komanda kūręs medalius Pekino olimpinėms žaidynėms (2009). Pasiremdami šia metodika ir praktika, dirbdami kartu grupėse, studentai atliko tyrimus ir jų pagrindu sukūrė koncepcinius-universalius komunikacinius ženklus, numatė jų galimos integracijos į Kuršių neriją strategijas. Atsižvelgiant į lokalius pajūrio regiono baltiškuosius ženklus – kryžių, saulę, eglutę, svastiką ir tradicinius kiniškus hieroglifus, ženklai buvo interpretuoti ir jungiami. Taip buvo sukurtos naujos tarpkultūrinės reikšmės. Abstrahavę pradinius ženklus, studentai pristatė projektus „oro”, „vandens”, „žemės”, „ugnies” ir „medžio” temomis.

VDA Grafinio dizaino katedros docentas Robertas Jucaitis apie kūrybines dirbtuves pasakoja: „Kasdien buvo užduodama tema, kurios leitmotyvas – harmonijos samprata Rytų ir Vakarų kultūrose. Lietuvos ir Kinijos studentai konceptualizavo ir kūrė įtaigius vizualinius komunikacinius sprendimus, siekdami panaudoti kuo platesnį medijų priemonių spektrą. Per dvi savaites buvo sukurta daugiau kaip 50 projektų, kurių įdomiausi buvo pristatyti baigiamosios parodos Nidos meno kolonijoje metu. Prof. Xiao Yong puikiai įvertino studentų pasirengimą ir darbo rezultatus.”

Grafinio dizaino katedros vedėja profesorė Aušra Lisauskienė, dėkodama kolegoms iš Kinijos už puikų bendradarbiavimą, tikisi, kad, padedant Lietuvos ambasadai Kinijoje ir Konfucijaus institutui, pavyks ir toliau bendradarbiauti bei stiprinti akademinius ryšius tarp VDA ir CAFA.

Parašykite komentarą