Europos meno kuratorių susitikimuose – panašios patirtys ir naujos idėjos

Pasisemti šiuolaikinio meno sklaidos bei parodų ir meno projektų organizavimo patirties iš prityrusių kolegų – puikus būdas praplėsti profesinį akiratį bei pasisemti idėjų naujiems sumanymams. Tuo įsitikino kaunietė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė, pernai dalyvavusi dviejuose Goethe’s instituto surengtuose seminaruose.

Goethe‘s instituto surengtuose tarptautiniuose kuratorių seminaruose dalyvavo apie 15-a kuratorių iš Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Čekijos. Asmeninio albumo nuotr.

Goethe‘s instituto surengtuose tarptautiniuose kuratorių seminaruose dalyvavo apie 15-a kuratorių iš Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Čekijos. Asmeninio albumo nuotr.

Pirmą kartą tokio pobūdžio seminaras vyko 2013 m. rugsėjį Kelne, jį organizavo Berlyno Goethe’s institutas, bendradarbiaudamas su Vestfalijos Kultūros sekretoriatu.

Antrasis seminaras vyko lapkričio 28–gruodžio 2 d. Pilzene, Čekijoje. Jį organizavo Goethe’s instituto kultūros programų direktorius Jakobas Racekas. Į seminarą atvyko nemažai kuratorių iš įvairių Europos šalių. Sulaukėme dėstytojų, kurie su mumis pasidalijo įdomia patirtimi, nagrinėjo aktualias šiuolaikinio meno bei  parodų, meno projektų organizavimo  temas.

Kaip ir praėjusį kartą, šiame tarptautiniame kuratorių seminare dalyvavo apie 15-a kuratorių iš Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Čekijos. Pagrindinė seminaro tema buvo „Menas ir viešoji erdvė”.

Kultūros sostinių godos

Vasarą vykusiame seminare buvo pateikta daugiau teorinių žinių, o šis seminaras buvo labiau orientuotas į praktiką, susijusią su tarptautine projektų vadyba ir finansų paieškomis.

Seminaro metu buvo detaliai analizuojami pavyzdžiai, kaip kūrybinės idėjos virsta realiai įgyvendinamais projektais tarptautinėje erdvėje. Visi dėstytojų pateikiami pavyzdžiai buvo susiję su seminarų dalyvių grupių plėtojamais projektais. Viena iš pagrindinių temų – Europos kultūros sostinių projektai.

Kultūros vadybininkas, Prahos (Čekija) menų akademijos DAMU Teatro fakulteto dėstytojas Jiří Sulženko seminaro dalyviams papasakojo apie savo patirtį rengiant projektus ir pristatė būsimą projektą „Pilzenas – Europos kultūros sostinė 2015″.

Jo komanda jau metus dirba ties būsimųjų renginių programa. 2015-aisiais Pilzeno miestą išjudins itin daug kultūrinių renginių, sutrauksiančių daugybę svečių iš viso pasaulio. Ginčai dėl svarbiausių kultūros sostinės renginių prioritetų, efektyvaus lėšų panaudojimo buvo būdingi ne tik 2009 m. Vilniuje įgyvendintam Europos kultūros sostinės projektui – nors iki renginių Pilzene dar yra nemažai laiko, diskusijos jau netyla.

J. Sulženko pristatė ir kitą savo partirtį. Jis yra vienas iš Prahos kultūros centro Zahrada veiklų organizatorių. Šis centras užsiima viešųjų erdvių meniniu transformavimu. Nuo 2008-ųjų  Zahrada rengia „The Street of the Art” festivalį – visuomeninį menų renginį Čekijoje, taip pat organizuoja akcijas viešosiose erdvėse.

Asmeniškai man  buvo ypač įdomios ir naudingos paskaitos, susijusios su Europos sąjungos projektų vadyba ir finansavimu, jas skaitė dėstytojai iš Berlyno Ludwigas Henne ir Berndas Janningas, pateikę nuorodų į konkrečius fondus į programas, tarp jų – į „Kūrybišką Europą”, ir patarimų, kaip taisyklingai paruošti projekto paraišką formuluojant nuo idėjos iki koncepcijos pateikimo teikiant europiniams fondams.

Gvildeno posovietinę patirtį

Susiskirstę grupėmis, dirbome šiomis tyrimų kryptimis: socialistinis gyvenamasis turtas ir jo porūšiai visuomenėje, geležinkeliai kaip erdvė pokyčiams, Europos kultūros sostinių studija. Prieš atvykdami į susitikimą Pilzene, kiekvienos grupės nariai turėjo atlikti iš anksto pateiktas užduotis.

Prezentacijų metu buvo pristatyti įvairūs atlikti tyrimai skirtingose šalyse, susiję su daugiabučių namais. Parodų kuratorė Eglė Mikalajūnė (Lietuvos nacionalinė dailės galerija) pristatė jau įgyvendintus meninius projektus bei akcijas Vilniaus naujuose rajonuose ir Senamiestyje. Projekto dalyviai iš kitų šalių kalbėjo apie jų šalių daugiabučių kvartalus ir jų architektūrines transformacijas, daugiabučių kvartalus kaip viešąsias erdves, kuriose gali būti realizuojami ir meniniai projektai.

Rengdami būsimųjų projektų gaires, kolegos išskyrė šias temas: kritikos tyrimai, formuojantys meninius projektus bei daugiabučių namų istoriją, popkultūros vizijos ir šiuolaikinis menas daugiabučių rajonuose, daugiabučiai namai ir viešoji erdvė.

Posovietinei urbanistikai ir transformacijos procesams Moldovos Chisinau mieste po 1991 metų buvo skirtas šiame mieste gyvenančio menotyrininko, kuratoriaus, jaunų menininkų asociacijos įkūrėjo, studijavusio Chisinau, Grenoblyje ir Berlyne, Vladimiro Uso pranešimas. Jame lektorius akcentavo konkrečius moderniosios architektūros pritaikymo sovietinio tipo miesto erdvėse pavyzdžius.

Architektūros ir daugiabučių namų projektų temą pratęsė lektorius iš Vokietijos architektas ir architektūros kritikas Wolfgangas Kilis. 1972–1978 m. jis dirbo architektu Namų statybos kombinate Berlyne. Lektorius skyrė dėmesio daugiabučių namų architektūrai, dizainui, spalvai, paminklų  ir meninių akcijų svarbai šiose erdvėse.

Seminaras pasižymėjo ne tik aktualiu turiniu, bet ir gera organizacija. Tolesnius šios kuratorių gruopės susitikimus svarstoma rengti Vokietijoje, Leipcige, ir Lietuvoje.

Leave a Reply