Kviečia simpoziumas Inter-formatas: apie smėlio ir vandens ekosistemų kismą

Simpoziumas Inter-formatas yra pagrindinis metinis Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos renginys, kurio forma svyruoja tarp akademinės konferencijos, meno festivalio ir jaukaus performatyvaus įvairių disciplinų profesionalų susitikimo. Šiemet ketvirtasis simpoziumas bus dalimi techno-ekologijų projekto, rengiamo kartu su Latvijos RIXC – meno ir medijų centru – bei kitais partneriais. Simpoziumas vyks šių metų gegužės 22-25 dienomis VDA Nidos meno kolonijoje.

Kuršių nerija ir Kuršių marios, palydovo nuotrauka, Landsat (NASA), 2000

Kuršių nerija ir Kuršių marios, palydovo nuotrauka, Landsat (NASA), 2000

Simpoziume bus gilinamasi į temą „Smėlio, vandens ir žmogaus ekosistemų kismas“, laiką nuo saulėtekio iki gilios nakties skiriant paskaitoms, performansams, įvietintiems kūriniams, kūrybinėms dirbtuvėms ir bendroms vakarienėms. Simpoziumo forma siekiama įtraukti dalyvauti, todėl 30-40 profesionalų susirenka trims intensyvios veiklos dienoms ir naktims. Paraiškas dalyvauti kviečiami teikti menininkai, kuratoriai, mokslininkai, tyrėjai ir tarpdisciplininių kontekstų atstovai. Atrinktiesiems dalyviams padengiamos kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos. Projekto rengėjų resursai riboti, todėl galintys sudalyvauti simpoziume savo lėšomis maloniai prašomi tai paminėti savo paraiškose.

Trumpą tekstinį/garsinį/video/vaizdinį pasiūlymą simpoziumui, drauge su trumpu gyvenimo aprašymu ir portfolio (menininkams) prašome iki vasario 18 d. siųsti el. paštu vytautas(eta)nidacolony(taškas)lt.

Pasiūlymų teikimo terminas: 2014 m. vasario 18 d.

Forma/formatas

Paraiškoje aiškiai nurodykite savo siūlomo projekto formą/formatą (performansas, paskaita, pranešimas, diskusija, performatyvus pranešimas ar pasivaikščiojimas, įvietinta intervencija, konceptualūs pusryčiai / vakarienė ar kita), pageidaujamą trukmę, vietą (Kolonijos patalpose – salėje, virtuvėje, terasoje; kitur – paplūdimyje, kopose, miške, mieste, etc.), reikalingą įrangą ir t.t. Laiško pavadinimo eilutėje būtinai nurodykite “Pasiūlymas simpoziumui Inter-formatas”.

Apie tai, kaip ir kas vyksta NMK simpoziume, galite susidaryti įspūdį peržiūrėję ankstesnių simpoziumų vaizdinę medžiagą ir programas: http://nidacolony.lt/en/projects/symposium

Preliminarios temos, klausimai ir raktažodžiai

Simpoziumas vyksta Kuršių nerijoje, kuri įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tai 100 km ilgio geologinė formacija (pusiasalis), atskirianti sūrių Baltijos jūros vandenų ekosistemą nuo gėlavandenės Kuršių marių ekosistemos. Todėl per šiam regionui būdingą specifiką bus aptariamos ir globalios problemos.

ŽMOGUS KAIP EKOSISTEMA: ribinių perėjimų tyrinėjimas per žmogaus ir gamtos sąveiką.

SŪROKI VANDENYS: iššūkiai susidūrus su žmogaus sukeltu sūraus ir gėlo vandens (dis)balansu.

SMĖLIO JUDUMAS: Kuršių nerijos istorijos atvejų studijos; Kuršių nerijos tapimas dykuma; XIX amžiuje vykdytas kopų sutvirtinimas ir užpustyti kaimai; kopų apželdinimas ir žaliasis kubas.

TECHNOLOGIJŲ (IR ŽMOGAUS) SUKURTA GAMTA: XXII amžiaus futuristinės prognozės ir scenarijai remiantis XIX amžiaus intervencijos pasekmėmis; gamta kaip kritinė, o ne romantinė inspiracija, kvestionuojant technologijų – kaip jungties ir kaip skirties – vaidmenį.

SEZONINĖS DRAMOS: išlikimo strategijos pakrantėms imant Nidos – kaip ambivalentiško – dykumos ir kaip užšalusio kraštovaizdžio – pavyzdį. Kintančių metų laikų fenomenai ir žmogaus intervencija (pvz. UNESCO programos).

BENDRUOMENĖ – KOMUNA – KOLONIJA: susidūrimas ir sambūvis su retomis rūšimis – tiek žmonių, tiek augalijos ir gyvūnijos, taigi su naujakuriais, menininkais, kormoranais; izoliacijos problemos; gyvenimas (tariamai) atokiose bendruomenėse.

Raktažodžiai:

Jūros ekosistemos: kintantis jūros lygis, dumbliai, tarša, sūrumas, ribos/sienos, šiukšlės/turtai išmesti jūros
 
Žmogaus ir smėlio sukurtas kraštovaizdis: nacionalinis parkas kaip žalias kubas, judančios/negyvosios kopos, paukščių ir turistų migracija, dirbtinė gamta, briedis, elnias, šernas ir kormoranas
 
Maistas, energija ir tvermė: žvejyba, maitinimasis, tvarus transportas, nedidelio masto ūkininkystė, pvz., hidroponika, energijos gamyba, prekybos centrų dominavimas

Kuratoriumas: Rasa ir Raitis Šmits (RIXC, LV), Andrew Gryf Paterson (Pixelache, SCO/FIN), Erich Berger (Finnish Society of Bioart, AT/FI), Jacqueline Heerema and Ronald Boer (Satellietgroep, NL).

Kuratorius: Vytautas Michelkevičius

Apie Techno-ekologijų projektą

Techno-ekologijomis siekiama permąstyti kultūrinės, socialinės ir ekologinės tvermės klausimus pasitelkiant meninį tyrimą ir kultūrines inovacijas.

Projektu, kuris inicijuotas kaip atsakas į dabartinę ekonominę, socialinę, klimato ir kultūros krizę, siekiama rasti sprendimus kuriant europinę bendradarbiavimo platformą, kuri įgalintų meno ir kūrybinius tyrimus ieškant būdų kurti tvarią ateitį.

Techno-ekologijų projektas apima baigtinių išteklių, akivaizdžių taršos formų ir aplinkos nykimo temas, bei skatina formuoti tvarų santykį su technologijomis ir mūsų gyvenamaja aplinka, apsvarstant ir sudėtingesnius mūsų santykio į technologijų ekologiją aspektus. Esmiškas etinis ir filosofinis požiūris šiuo klausimu yra būtinas ieškant mažesnį pavojų keliančių kelių į ateitį.

Techno-ekologijų pamatas – Felixo Guattari išreikštas susirūpinimas dėl visa apimančio diskurso apie dramatiškus technologinius – mokslinius pokyčius, kuriuos pastaraisiais metais patiria Žemė, trūkumo. Guattari skatina atsižvelgti į tris esminius “ekologinius registrus”: aplinką, socialinius santykius ir žmogaus subjektyvumą.

Projektą parengė ir įgyvendina kultūros organizacijos RIXC (Latvija), Baltan Laboratories (Nyderlandai), Napon (Serbija), Ars Longa (Prancūzija), Suomijos Biomeno draugija (Suomija) drauge su instituciniais partneriais: Suomijos meno akademija, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (Lietuva), Liepojos universiteto MPLab (Latvija), bendradarbiaujant su jų asocijuotaisiais partneriais: Van Abbemuseum (Nyderlandai), Šiuolaikinio meno muziejumi “Art Vojvodina” Novi Sade (Serbija), Pixelache/Pixelversity (Suomija), Serde (Latvija) ir Chant des Possibles (Prancūzija).

Daugiau rasite čia.

Leave a Reply