Italijos menininkui įkvėpimo šaltinis – gangsterių ir pražūtingų moterų pasaulis

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) atidaryta Italijos menininko Pietro Finellio (Pietro Finelli) paroda „Noir Time” žiūrovus panardina į Holivudo dramų pasaulį. Būtent jos autorių įkvėpė interpretuoti kinematografijos žanrą „film noir” (prancūziškai – juodasis kinas).

Pietro_Finelli_Pilaicio_foto

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis Italijos menininkas Pietro Finellis uostamiestyje pristatė savo kūrybos parodą „Noir Time“. Gedimino Pilaičio nuotr.

Jaudina Holivudo filmai

P. Finellio kūryba KKKC erdvėse pristatoma išradingai – prieblandoje paslaptingai apšviesti kūriniai tarsi juodojo kino dvasios atspindys. Balta salės siena paversta ekranu bėgančių vaizdų instaliacijai – demonstruojami ryškiausi noir žanrui priskiriamų kino filmų kadrai.

Per parodos atidarymą salėje ant suoliuko sustingusi gražuolė žvelgė į pagrindinę P. Finellio instaliaciją. Mergina – tarsi gulbė, išplaukusi iš sentimentalių, galbūt šiek tiek naivių, bet kinematografijos gurmanus vis dar jaudinančių senųjų Holivudo trilerių.

P. Finellis savaip interpretuoja kinematografijos klasika tapusį juodąjį kiną. Taip apibūdinamos 1940–1950 metais Holivude sukurtos kriminalinės dramos, kurių herojai – gangsteriai, įvairūs sukčiai, sadistai, kitokie šešėlinio pasaulio atstovai.

Tokio žanro filmams būdinga juodai balta, vokiečių ekspresionistų kiną primenanti stilistika, tamsi atmosfera, šešėliai, duslūs balsai už kadro, aštrūs kriminaliniai siužetai.

Kino ir tapybos jungtis

Žvelgiant į P.Finellio darbus, nesunku nuspėti, kad jo kūrybą vienaip ar kitaip įtakojo ryškiausi noir žanro filmai: „Maltos sakalas” („The Maltese Falcon”, režisierius Johnas Hustonas), „Didysis Combo” („The Big Combo”, rež. Josephas H.Lewisas”), „Iš praeities” („Out of the Past”, prodiuseris Jacques’as Tourneuri’s) ir kiti.

Juodojo kino kūrėjams svarbūs pražūtingos moters (pranc. femme fatale) personažai – žavių, gundančių, seksualių flirto meistrių, kokečių, šaltakraujiškai daužančių meilužių širdis, bet niekada prie jų neprisirišančių. Tokios fatalistės filmuose ramia sąžine žlugdo vyrų karjeras, įtraukia juos į žiauriausius nusikaltimus, priveda iki savižudybių.

Noir filmų struktūra ir estetika P. Finelliui – galimybė supinti tapybą ir kiną taip, kad jau nebeaišku, kur jis baigiasi, o kur prasideda kitokia kūryba. Menininkas šią jungtį tyrinėja įvairiapusiškai, atrodo, kad viskas vyksta šalia, jo darbus stebinčių žiūrovų sąžinėje.

Pietro_Finelli_Pilaicio_foto9_1

Pietro Finelli parodoje „Noir Time“. Gedimino Pilaičio nuotr.

Žvilgsnis į būties gelmes

„Filmų kadrus papildęs iliustracijomis jis analizuoja, kaip šios konotacijos užklumpa metropolijų vyrus ir moteris, atveria gyvąjį jų santykių nervą. Savo paveikslus pavertęs filmų segmentais, P.Finellis kino kadrais aštrina buvusio ir būsimo veiksmo nuojautas. Toji akimirka, kai jie sustabdomi erdvėje ir laike, atskleidžia tiesos ir jos suvokimo sąlytį”, – per parodos „Noir Time” atidarymą pažymėjo KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Fotografiškai tiksli P. Finellio tapyba kažin ar vadintina filmų citatomis – tai nėra kitokia kino raiška. Pedantiškai atrinkti, pakylėti iki abstrakčios dimensijos filmų epizodai, pasak I. Kazakevičiaus, pateisina intuityvią kūrėjo invaziją į gyvenimiškos būties gelmes.

Nematomi kino veikėjai žiūrovus verčia gilintis į tapatybių problemą, kai galima tik spėlioti, kieno balsas skamba ar komentuoja veiksmus už kadro. Neapčiuopiami P. Finellio personažai ir šioje parodoje, tarsi filme, žiūrovus užklumpa nepasiruošusius.

Žiūrovai – parodos dalis

P. Finnelis savitu stiliumi perteikia noir filmų struktūrą – patalpų fragmentus, šešėlius. Mistika dvelkiančioje aplinkoje personažų buvimas suvokiamas kaip klaida arba apgaulė, jie primena žinomus, bet dabar jau sunkiai atpažįstamus objektus.

Vizualiai plėtodamas Holivudo kriminalinių dramų konfliktus, P. Finellis tarsi provokuoja, verčia žiūrovus abejoti tuo, ką jie mato, ir tuo pat metu žadina norą perprasti vaizdinius.

„Jis trokšta, kad žiūrovai nebūtų pasyvūs, taptų gyvąja jo kūrinių dalimi”, – pristatydamas pirmą kartą Lietuvoje viešintį italų menininką kalbėjo I. Kazakevičius.

Kūrėjas ir teoretikas

Toks žmogaus ir menų sintezės santykis atnaujina P. Finellio kuriamą persipinančių erdvės ir laiko jungčių dinamiką. Netgi ekspozicijos vieta menininkui tampa kūrybos veiksmu ir rezultatu, sudėtingos sąveikos instrumentu.

P. Finellis studijavo architektūrą Neapolio Federiko II universitete. Žinomas menininkas, parodų kuratorius ir meno teoretikas šiuo metu gyvena ir darbuojasi Milane.

Savo kūrybą P. Finellis eksponavo Romos, Milano, Turino, Neapolio, Beneventės (Italija) meno galerijose, muziejuose ir kultūros centruose, Niujorke, Ženevoje, Šarlerua, La Luvjere, Buenos Airėse ir kituose pasaulio miestuose.

Paroda veiks iki 2019 m. lapkričio 10 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

lrytas_Logo1

Leave a Reply