„Ar ji ateina?”: vaikštinėjimai realybės ir virtualybės koridoriais

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2020 m. vasario 28 d. buvo atidaryta keturių jaunų menininkių grupinė paroda „Ar ji ateina?”, kuratorė – Laura Stasiulytė-Gudaitė.

Parodos „Ar ji ateina? / Is she coming?“ autorės – jauniausios kartos debiutuojančios menininkės Saulė Miežytė, Agnė Masilionytė, Austėja Masliukaitė, Aistė Marija Stankevičiūtė ir kuratorė Laura Stasiulytė-Gudaitė. Nerijaus Jankausko nuotr.

Impulsas parodai-vaikštinėjimui „Ar ji ateina?” menininkėms kilo iš vienos iš jų kūrinio. Parodos atidarymo epicentru tapo Saulės Miežytės šviesų instaliacija „Melanin Print”. Kūrinys buvo pristatytas performansu, kurio metu ant merginų odos tarsi fotografinio paviršiaus soliariumo lempomis buvo įdeginti poetės Aušros Kaziliūnaitės specialiai atrinkti tekstai apie saulę, odą, kūną, moters išgyvenimus ir pajautą.

Menininkių kūryboje persipina troškimai ir vaizduotė, simuliacijos ir stimuliacijos – (ne)tikros situacijos: dirbtinė saulė – Saulės Miežytės šviesų instaliacijoje; kompiuterio sugeneruota malonumo / skausmo vokalizacija – Aistės Marijos Stankevičiūtės garsinėje instaliacijoje; kibernetinis slampinėjimas doxyspottingo gatvėmis – Agnės Masilionytės kūrinyje; nevalgomas saldainis ir netikri norai – Austėjos Masliukaitės objekte.

Ekspozicijai skirtame buklete rašoma: „Paroda „Ar ji ateina? – tai pasivaikščiojimas erdvėje, galinčioje būti ir eksterjeru, ir interjeru, slystančiu realybės ir virtualybės, tikrovės ir vaizduotės koridoriumi. Čia saulė prisukama kas pusvalandį ir perskaitomi odoje išdeginti tekstai. Kažkas pasako „nebenoriu” ir sustingdo sidabriniu cukrumi virtusį liežuvius pjaustantį aptirpusį gaidelį. Pasukus už kampo – akis merkia akį (tai gali būti Amed (3), Amigo (95), Ammonio (2), Andry245 (23), Animal (147), Anon (3), Anonimo (1), Anonimo1987 (1), Anonymous (17), Anonymous882 (1), Apollon06 ir t. t.) moteriai-pikseliui-tigrei, sėlinančiai šlapio asfalto ir samanų paviršiumi. Ėjimas tęsiasi blykstės ritmais, kol dega mėlyna, sekant pasikartojantį lūžtantį balsą kažkur už krūmo – koralo. Pasivaikščiojimas prasideda ten, kur baigiasi, arba baigiasi ten, kur neprasideda. Užeiti į kabiną, nusirengti ir užsidėti akinius galima pabaigoje arba pradžioje; galima stebėti neišlipus iš automobilio.”

 Austėja Masliukaitė, „Nebenoriu”, 2020 m., objektas. Sidabras, medis. Nerijaus Jankausko nuotr.

 Austėja Masliukaitė, „Nebenoriu”, 2020 m., objektas. Sidabras, medis. Nerijaus Jankausko nuotr.

Aistė Marija Stankevičiūtė, „Ar ji ateina?”, 2019 m. garsinė instaliacija. Lateksas, burnos kaištis, sintetinis audinys, garsas, kilpa. Nerijaus Jankausko nuotr.

Agnė Masilionytė, „Doxy”, 2019 m., 3 kanalų videoinstaliacija. Garsas, kilpa, objektas. Nerijaus Jankausko nuotr.