Vaclovas Straukas: „Grįžtu į jaunystę“

Šiais metais įvairiose Kauno miesto erdvėse veikė ir tebeveikia klaipėdiečio fotografijos klasiko Vaclovo Strauko personalinės parodos, rengiamos galerijos „Aukso pjūvis“. Kauno miesto svečiai ir fotografijos mylėtojams pristatytos fotomenininko nuotraukų serijos „Kopos“ ir „Neringos peizažas“.

Vaclovo Strauko fotografija iš serijos „Kopos“, 1975 m.

Birželį V. Strauko paroda veikė galerijoje „Aukso pjūvis“, liepą – Kauno Senamiesčio  bibliotekoje, šiuo metu veikia net trys menininko parodos: didelė spalvotųjų Neringos peižažų paroda  Nacionaliniame Kauno dramos teatre, dvi parodos – Kauno klinikose (Endokrinologijos ir Radiologijos skyriuose).   

Išmėgino ir aktorystę

Fotomenininkas V. Straukas gimė 1923 metais Požėrės kaime, Šilalės rajone. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Po studijų lankė Valstybinio dramos teatro studiją ir kurį laiką vaidino Klaipėdos dramos teatre. Vėliau penkiolika metų mokytojavo įvairiose Žemaitijos krašto ir Klaipėdos mokyklose. Fotografija susidomėjo gana vėlai. Dar mokytojaudamas fotomenininkas sukūrė vieną iš pirmųjų savo fotografijų serijų „Paskutinis skambutis“, kuri sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Vėliau sukūrė kitas spalvotųjų ir nespalvotųjų fotografijų serijas, plėtodamas fotomontažą – toje pačioje plokštumoje sujungdamas du kadrus.

Vaclovo Strauko fotografija iš serijos „Kopos“, 1975 m.

Vaclovo Strauko fotografija iš serijos „Kopos“, 1975 m.

Tai fotografijų serijos „Kopos“ (1975), „Neringos peizažas“ (2004) „Fotografijos“ (2007). 1971 m. V. Straukas tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos, o 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. 1994 m. fotografui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (EFIAP) nusipelniusio menininko vardas. 1999 m. V. Straukas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 2008 metais jam skirta Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Menininko kūryba yra įvertinta 3 didžiaisiais prizais, 7 aukso, 6 sidabro medaliais, jis pelnė apie 60 įvairių apdovanojimų.

Pagrindinis V. Strauko fotografijų vaizdavimo objektas yra Neringos peizažas: kopos, marios, debesys. Menininkas eksperimentuoja: kartais žaidžia spalviniu koloritu, juodai baltame vaizde ryškina šešėlius, šviesas, įvesdamas švelnius atspalvius, o kartais kuria kontrastus per ryškias spalvas, skiriančias ar sujungiančias žemės, vandens ir dangaus erdves. Svarbiausiu V. Strauko raiškos objektu šiame cikle išlieka gamtos formų variacijos, jų vienovė, dažnoje fotografijoje įgaunančios magišką bei mistinę prasmę.

Vaclovo Strauko fotografija iš serijos „Kopos“, 1975 m.

Vaclovo Strauko fotografija iš serijos „Kopos“, 1975 m.

Pomėgį paskatino tėvai

Menininkas šį mėnesį švenčia garbingą 90 metų jubiliejų, o neseniai buvo išrinktas Klaipėdos miesto Garbės piliečiu. Šia proga kalbiname autorių.         

Papasakokite, kada ir kaip susidomėjote fotografija, kokia buvo Jūsų kūrybinio kelio pradžia?

1943 metais baigiau Šilalės gimnaziją. Gimnazijoje patiko lankyti piešimo pamokas. Laisvalaikiu užsiimdavau tapyba. Dažniausiai tapydavau Šilalės gamtovaizdžius. Kai baigiau gimnaziją, tėvai padovanojo fotoaparatą „Zorkij“. Tuomet atsirado pomėgis fotografuoti.
Pagrindinė mano darbų tema buvo mokykla ir mokinių gyvenimas. Dirbdamas mokykloje sukūriau nespalvotų fotografijų seriją „Paskutinis skambutis“. Šie darbai buvo gerai vertinami specialistų, apdovanoti įvairiais diplomais ir medaliais skirtingose pasaulio šalyse.

Kada pradėjote dalyvauti tarptautiniuose konkursuose už Lietuvos ribų?

Darbai buvo siunčiami į įvairias pasaulio šalis. 1980 metais Londone veikiančioje mano parodoje Anglijos Karalienė Elžbieta II nupirko mano nuotrauką „Žąsys“. Tais pačiais metais parodoje Italijoje „Orvieto“ už nuotraukas iš serijos „Paskutinis skambutis“ laimėjau pirmą piniginę premiją – penkis šimtus JAV dolerių…

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė apie V. Strauko kūrybą rašo: „Vaclovas Straukas Lietuvos fotografijoje įvardijamas kaip lyrinio realizmo atstovas. Temas šiai kūrybingai asmenybei diktavo pats gyvenimas. Kiekvienas iš autoriaus sukurtų fotografijos ciklų sietinas su vienu ar kitu jo gyvenimo etapu. Jautri prigimtis, atida ir meilė gimtajam kraštui bei jo žmonėms formavo lyrišką pasaulėjautą, kuri laikui bėgant nuguldavo autoriniuose fotolakštuose. Taip kaupėsi nedidelės nuotraukų serijos, ilgainiui apjungtos į kelerius metus ar net kelis dešimtmečius vystomų temų fotografinius ciklus.“

Tačiau labiausiai fotomenininką išgarsino Neringos kopų fotografijų ciklai, kuriuose susitelkta į gamtos formų ir faktūrų niuansus. Autorius ryškina natūralius gamtos stichijos sukurtus smėlio kopų ritmus, debesų ir kopų kontūrai fotografiniame montaže susijungia, sąveikauja, papildo vienas kitą, sukuria neišardomą gamtos vienovę. Naujausios fotografo darbų serijos yra spalvotos. Pats autorius apie spalvotųjų fotografijų ciklą sako: „Mano pirmosios fotografijos buvo tik spalvotos, bet pasaulinį pripažinimą gavau už juodai baltą fotografiją. Dabar, būdamas brandaus amžiaus, grįžtu į jaunystę…“.

Vaclovo Strauko fotografijos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus interneto svetainėje

Leave a Reply