MOLPIK. Lietuvos fotografijos mėnuo Kijeve
Pastaraisiais metais Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius aktyviai plėtoja ryšius tarp Ukrainos ir Lietuvos fotografų. Vien per 2019 metus buvo suorganizuota Klaipėdos krašto fotografų paroda „Ekspozicijos. Klaipėdos fotografija XX amžiaus pabaigoje“ Jermilovo centre Charkove, rezidencija jauniems Ukrainos fotografams bei meno kuratoriams Klaipėdoje ir Ukrainos fotomenininkų paroda „Meilė, geismas ir įniršis“ KKKC Parodų rūmuose. Parodoje Lietuvos žiūrovas turėjo galimybę pamatyti jaunosios Ukrainos fotografijos įvairovę – buvo eksponuojami dvylikos menininkų ir kolektyvų darbai. Kaip pakomentavo žinomas Charkovo fotografijos mokyklos atstovas Romanas Piatkovka, per pastaruosius penkerius metus ši paroda buvo geriausias jaunųjų Ukrainos fotografų pristatymas. Šiais metais LFS Klaipėdos skyrius pajudėjo dar toliau ir suorganizavo „Lietuvos fotografijos mėnesį Kijeve“, kurio trumpinys iš anglų kalbos – MOLPIK. Renginys nuo rugsėjo 22 iki spalio 25 d. vyko įvairiose vietose, buvo pristatomos fotografijos parodos, filmai apie Lietuvos fotografiją, virtualios paskaitos ir performansai. Renginys prasidėjo Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje parodos „Kasdienybės žydėjimas“ atidarymu, čia eksponuoti garsiausių Lietuvos fotomenininkų Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Romualdo Rakausko, Vito Luckaus, Rimanto Dichavičiaus ir Romualdo Požerskio darbai. Parodoje kuratorius Tomas Pabedinskas atskleidė ne vien bendruosius Lietuvos fotografijos mokyklos bruožus, bet ir jai atstovaujančių autorių individualumą, jų darbų ir temų įvairovę. Luckaus darbus buvo galima pamatyti ne tik kolektyvinėje, bet ir autorinėje parodoje „Kelionės. Tbilisyje“ galerijoje „Ra“. Rimaldas Vikšraitis, kurio vardas puikiai žinomas Lietuvos fotografijos kontekste, užėmė garbingą vietą ir šiame renginyje. Jo darbų serija „Pavargusio kaimo grimasos“ pristatyta šiuolaikinio meno galerijoje „TSEKH“, kuri turi filialą ir Vilniuje – „Cechas“. Ne mažiau svarbi buvo ir Gintauto Trimako fotografijų paroda, Agnės Narušytės ir Gintaro Zinkevičiaus projektas „Plakatai“ ir Violetos Bubelytės paroda „Savas kūnas“, eksponuoti „Ya“ galerijoje. Taip pat pirmą kartą Ukrainoje „Lavros“ galerijoje vyko Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Film Frames“, buvo rodomas jo filmas „Walden. Dienoraščiai, pastabos ir eskizai“, o „The Naked Room“ erdvėje veikė Virgilijaus Šontos fotografijų paroda „Apnuogintas“. Mažojoje Arsenalo galerijoje buvo atidaryta jungtinė Lietuvos fotomenininkų šiuolaikinės fotografijos paroda „Prarastas laikas“. Žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su Dovilės Dagienės kūrinių serija „Čia tada, ten dabar“, kurioje subtiliai sujungtos tradicinės nespalvotos fotografijos galimybės ir nauji fotografavimo būdai, kad būtų galima perteikti gerai apgalvotus kūrybinio darbo motyvus. Rodytos ir Aurelijos Maknytės „Degančios skaidrės“ – tai ugnimi deformuoti kadrai iš kitų žmonių skaidrių archyvų, kuriant naujoms interpretacijoms atvirą erdvę. Taip pat pristatyta Vytauto Kumžos nuotraukų serija, kurioje patirtys įkūnijamos pasitelkiant skulptūrinius erdvinius elementus, Juozapo Kalniaus serija, sukurta naudojant pinhole techniką ir vaizduojanti objektų šešėlius ant sulankstyto sidabro-želatinos popieriaus. Dariaus Vaičekausko „Dekonstrukcijas“ lydėjo gyvas veiksmas „Dekonstruojant Sašą Kurmazą“. Į parodą buvo įtraukta ir mano fotografijos „abstrakčių portretų“ serija „Procesas“, sukurta iš buvusiame kalėjime rasto neišnaudoto fotopopieriaus lapų. COVID-19 paveikė programą – dauguma menininkų negalėjo asmeniškai atvykti į atidarymo renginius. Tomo Pabedinsko paskaitos vyko nuotoliniu būdu. Nepaisant apribojimų, renginys pritraukė nemažai lankytojų ne tik iš Kijevo, bet ir iš kitų miestų. Pamatyti žinomų Lietuvos fotografų darbų žiūrovai atvažiavo iš Charkovo, Odesos bei Lvovo. Lankytojai rinkosi ne tik pasigėrėti, bet ir pasisemti žinių. Jauna Ukrainos fotografė Maryna Brodovska (šiuo metu nominuota „Aperture PhotoBook Awards“ ir „Kassel Dummy Awards“) paminėjo, kad jaunieji Lietuvos fotomenininkai parodoje „Prarastas laikas“ pristato įkvepiančius darbus. Jauna Ukrainos menotyrininkė Halyna Hleba pabrėžė: „Kol Ukrainos fotografijos istorija vis dar rašoma, Lietuvos fotomenininkų patirtis aktuali ir nepaprastai vertinga kiekvienam iš mūsų. Ir ši istorijos dalis yra amžinai išsaugota nuotraukose, kurias verta pamatyti.“ |