Klaipėdietiška fotografija pristatyta Vilniuje

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus Prospekto galerijoje surengta Klaipėdos fotografų grupinė paroda „Ne ta vieta/ne tas laikas“ – gana retas, tad juo labiau sveikintinas reiškinys, kai klaipėdiečių fotomenininkų darbai eksponuojami sostinėje.

Vytas Karaciejus. Toje pačioje šviesoje, 2012-2013 m.

Parodos, kuruotoje Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Dariaus Vaičekausko ir menotyrininkės Danguolės Ruškienės, eksponuoti 1978–2013 metų laikotarpiu sukurti fotografų Vyto Karaciejaus, Algimanto Rutkausko, Vitalijaus Janušonio, Romualdo Vaitkaus, Jono Strazdausko, Artūro Šeštoko, Algimanto Tirliko darbai. 

Algimantas Rutkauskas. Sava erdvė 2. Grįžimas į praeitį, 1978-1996 m.

Fotomenininkų taikomos technikos – įvairios: nuo tradicinės fotografijos iki skaitmeninės, nuo spalvotosios iki nespalvotosios, nuo analoginės iki pinhole. Meninė kalba – taip pat skirtinga. A. Rutkauskas fotografijoje dėsto asmeninį požiūrį, J. Strazdausko ir V. Karaciejaus fotografijos alsuoja filosofiniais būties apmąstymais per vandens ir gamtos vaizdavimą, estetizuotas, ironiškai žaismingas požiūris labiausiai atsispindi V. Janušonio ir A. Šeštoko kūryboje.

Vitalijus Janušonis. Išpažintis apie Baltiją, 2013 m.

Kokiais principais, kriterijais vadovaudamiesi atrinkote parodos dalyvius? – teiravomės kuratorės D. Ruškienės.

Kalbėti apie vertinimo kriterijus būtų ankstoka. Kadangi buvo numatyta, kad tai bus Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių paroda, pirma sąlyga ir buvo geografinė. Sudarydami parodą, su D. Vaičekausku bandėme atskleisti skyriaus narių kūrybinį potencialą.. Šioje parodoje dalyvauja ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Tauragės, Mažeikių, Palangos fotografai. Vėliau buvo ieškoma kuo įvairesnių parodos temos interpretacijos variantų, sprendimų, pateikiančių pačius originaliausius fotografų požiūrius į laiko ir vietos dimensijas, kurias šįkart norėjome paanalizuoti bendroje parodoje.

Kaip kilo mintis nagrinėti laiko ir vietos temas?

Šiek tiek pažinodama Klaipėdos skyriaus fotografų kūrybą, bandžiau surasti tokią temą, kuri būtų įdomi ne tik jiems, bet ir parodos žiūrovui.

Kurių autorių darbus vienu ar kitu pagrindu išskirtumėte?

Man įdomi visų parodoje dalyvaujančių autorių kūryba. Mažiau gal pažinojau V. Janušonio fotografiją. Jis yra naujausias Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys. Kiek netikėti buvo ir A. Tirliko sprendimai. Kita vertus, visi parodoje dalyvavę fotografai rado labai įdomius priėjimus prie temos. Vieni darbai buvo visiškai nauji, kiti – archyviniai, bet ne mažiau aktualūs. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad parodoje turėjome gan platų spektrą individualių ir visiškai skirtingų vizualinių apmąstymų pagrindinių egzistavimo sąlygų temomis.

Artūras Šeštokas. Japoniškas sodas, 2012 m.

Parodoje savitai atrodo klaipėdiečio fotomenininko A. Šeštoko darbas „Japoniškas sodas“. Pavadinimas – aliuzija į tolimąsias Rytų šalis, tačiau fotografija atliepia tradicinės fotografijos žanrui ir lietuviškos aplinkos kontekstui.

Daugiausiai sąsajų su Klaipėdos kraštu ir Baltijos jūros motyvų vaizdavimu turi fotomenininko V. Janušonio darbas „Išpažintis apie Baltiją“. Vaizduojamas simbolinis kelias į jūrą, kuri nuolat lieka toje pačioje vietoje, tame pačiame laike, toje pačioje beribėje erdvėje, ir čia laiko ir kelio simboliai nesustabdomi, o ištęsiami iki amžinybės. Ši fotografija, siejama su tradicinės fotografijos žanru, ko gero, labiausiai atspindi Klaipėdos fotografų kūrybą.