Išplėšti momentai: Juditos Liaudanskaitės „Žvilgsnis į San Fransiską”

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2020 m. gegužės 15 – birželio 14 d. veikia Juditos Liaudanskaitės (Kaunas) fotografijų paroda „Žvilgsnis į San Fransiską”.

Judita_Liaudanskaite_foto_Domas_Rimeika

Fotomenininkė Judita Liaudanskaitė. Domo Rimeikos nuotr.

Tai jau antroji fotomenininkės paroda Klaipėdoje. Pirmojoje, vykusioje pernai gruodžio mėnesį Klaipėdos kultūros fabrike, buvo pristatytos fotografijos, kuriose – mistika dvelkiantys pilių griuvėsių ar kitų pastatų architektūriniai fragmentai, įvairių daiktų, rakandų detalės. Antrojoje parodoje „Žvilgsnis į San Fransiską” Judita Liaudanskaitė fiksuoja JAV Kalifornijos valstijoje esantį savo svajonių miestą, išplėšdama megapolio fragmentus ir akimirkas.

„Juditos Liaudanskaitės parodų Klaipėdoje pavadinimas yra migruojantis. Pirmoji paroda buvo pavadinta „Žvilgsnis”, ši vadinasi „Žvilgsnis į San Fransiską”. Fotoobjektyvas ir yra tarsi žvilgsnis, kuris ištraukia visą tiesą, miesto kondensatą, šiuo atveju tai yra didelis kultūrinis „tortas” su sluoksniuotomis socialinėmis struktūromis. Autorė sugeba tiesiog ištraukti sau patinkančius siužetus, mėgautis fragmentais, tokiais kaip Aukso Vartų tilto kniedės ar tupintis paukštis, neparodant miesto panoramų, kurias visi gali pamatyti instagrame ar kituose socialiniuose tinkluose. Fotomenininkė kalba apie tai, kad per mažą dalelytę galima atskleisti megapolio mirgesį, judėjimą ir vitališkumą”, – pristatydamas parodą sakė KKKC direktorius, menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Apie San Fransisko atmosferą, miesto baimes, fotoaparatu fiksuojamas akimirkas, kadrų vertę ir kitus dalykus – trumpas pokalbis su fotomenininke Judita Liaudanskaite.

Judita_Liaudanskaite_foto_Domas_Rimeika1

Juditos Liaudanskaitės fotografijų paroda „Žvilgsnis į San Fransiską“. Domo Rimeikos nuotr.

Išsipildžiusi svajonė

Kodėl šioje jūsų parodoje – San Fransiskas? Kaip ten patekote?

San Fransiske dalyvavau mokslininkų konferencijoje „SPIE Photonics WEST 2020″, kadangi tai susiję su mano studijų baigiamojo darbo tema.

Ką jums reiškia šis miestas?

Visada labai norėjau jį aplankyti, tai mano vaikystės svajonių miestas – gal iš filmų, nes ten daug filmuota, žavėjo jo architektūra. Tai buvo pirmas miestas Amerikoje, į kurį norėjau nuvykti, pamatyti San Fransisko gyvenimo spalvingąją pusę. Nes tas miestas tikrai labai spalvingas, todėl ir rinkausi ne juodai baltas, bet spalvotas nuotraukas.

Jūsų fotografijose miesto panoramos nepamatysi – tik fragmentus. Kodėl?

Esu bandžiusi visokias fotografijas – ir panoramines, bet galiausiai apsistojau prie smulkmenų. Stengiuosi fiksuoti momentus, akimirkas, nes juk iš smulkmenų viskas ir susideda. Kad ir tas garsusis San Fransisko tiltas – pavaizdavau jį ne visą, o tik detales, fragmentus.

Ieškoti momentų

Judita_Liaudanskaite_foto_Domas_Rimeika2

Fotomenininkė Judita Liaudanskaitė. Domo Rimeikos nuotr.

Parodoje turbūt matome tik nedidelę dalį to, ką nufotografavote? Kiek iš viso kadrų parsivežėte?

Nepasakyčiau, kad ten pyškinau (juokiasi). Turbūt nebuvo 300 nuotraukų per 10 dienų.

Apskaičiuojate, numatote kiekvieną kadrą? Ieškote ir fotografuojate tik tai, kas verta?

Taip, aš kadrus vertinu ir išsirenku pagal man svarbius momentus. Pavyzdžiui, turbūt ne kiekvienas pastebi kokį nors grindinio fragmentą. Arba medį, apaugusį akmenimis – užtikau jį parke. Fotografuodavau, kai turėdavau laiko pasivaikščioti, nes fotografija man yra poilsis. Taigi vaikščiojau ir ieškojau momentų.

Jūsų nuotraukose daug paukščių. Jie jums ką nors simbolizuoja?

San Fransiske prie vandenyno labai daug paukščių. Vienur juos pamačiau kaip natas sutūpusius ant laidų, kitur pavienius. Tokių paukščių turbūt ir Lietuvoje galima rasti, bet ten jie man labai krito į akis.

Apie baimes ir pandemiją

Judita_Liaudanskaite_foto_Domas_Rimeika3

Juditos Liaudanskaitės fotografijų paroda „Žvilgsnis į San Fransiską“. Domo Rimeikos nuotr.

Nebaisu buvo vaikščioti po San Fransiską?

Miestas nėra jaukus. Gatvėse labai daug benamių. Mus perspėjo, kad ten pavojinga, reikia saugoti rankines. Bet man neteko su tuo susidurti, niekas nesikabinėjo, taigi ir negalvojau apie tai.

Jūsų kelionės laikas sutapo su koronaviruso pandemijos pradžia. Teko susidurti su jos keliamais iššūkiais?

Tik grįžę sužinojome, kad ten tuo metu jau buvo plačiai pasklidęs koronavirusas, bet mums pavyko jo išvengti. Nors panika jau buvo kilusi – prieš konferenciją visiems matavo temperatūrą, teko stovėti eilėje, kol patekome į vidų. Vieną nuotrauką esu netgi pavadinusi „Koronavirusas”, joje užfiksavau grafitį su šikšnosparnio griaučiais.

Turbūt atmosfera turėjo būti įkaitusi, turint galvoje dėl pandemijos pakitusį požiūrį į kinus?

To nepastebėjau, nors išvaikščiojau visą kinų kvartalą. Labiausiai ant kinų buvo pikti patys amerikiečiai. Toks jausmas, kad visus juos norėjo išvyti. Kai važiavome taksi, vairuotojas rankas dezinfekavo paėmęs kiekvieną daiktą, viskas sukišta į maišelius. Panika buvo.

Bet jūs apie tai negalvojot?

Ne, nei ten, nei čia. Vaikštinėdama galvojau apie fotografiją – man tai yra relaksas, terapija po pagrindinio darbo. Nes fotografija – mano hobis, tai nėra pragyvenimo šaltinis.

Kūrybinės parafrazės

Judita_Liaudanskaite_foto_Domas_Rimeika5

Fotomenininkė Judita Liaudanskaitė. Domo Rimeikos nuotr.

Tuščiomis rankomis po svetimus miestus turbūt nevaikštote – visada su fotoaparatu?

Ir savam mieste Lietuvoje beveik visada būnu su fotoaparatu (juokiasi).

Tai jau antroji paroda Klaipėdoje. Kur dar galima pamatyti jūsų darbus?

Yra išleisti du fotografijų albumai su abiejų parodų nuotraukomis.

Savo kūrybą lyginate su abstraktaus ekspresionizmo atstovo Richardo Diebenkorno tapyba. Kaip pastebėjote tą panašumą?

Visai atsitiktinai. Netikėtai man į rankas papuolė jo tapybos albumas. Vartydama pastebėjau mūsų kūrybos panašumus. Po to pasigilinau – paaiškėjo, kad jis yra iš San Fransisko, ten ir mirė. Kai kurie mano fotografijose užfiksuoti momentai turi panašumų su jo paveikslais.

Abiejų jūsų kūryboje – tarytum išplėšti iš panoramos fragmentai. Ar tai buvo sąmoningas pasirinkimas – tarsi atkartoti jo tapybos braižą?

Ne, aš nesistengiau jo atkartoti. Bet kai galvojau nuotraukų pavadinimus, netikėtai sulyginau kai kuriuos savo darbus ir juos pavadinau Richardo Diebenkorno parafrazėmis.

Daugiau apie Juditos Liaudanskaitės fotografijų parodą „Žvilgsnis į San Fransiską” – ČIA ir ČIA.

Paroda veiks iki 2020 m. birželio 14 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Parašykite komentarą