Fotografijos galerijoje – Witkacy skirta paroda „Gražuolė ir pabaisa”

2018 m. balandžio 6 d., penktadienį, 17 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC Parodų rūmuose, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma žinomam XX amžiaus pirmosios pusės menininkui – dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939) skirta paroda „Gražuolė ir pabaisa”.

JAN_GRABSKI_Stanisław_Ignacy_Witkiewicz_ir_Janina_Turowska_Improvizacija_Dusseldorfo_pabaisa_1932_Stefan_Okolowicz_rinkinys

Jan Grabski. Stanisław Ignacy Witkiewicz ir Janina Turowska. Improvizacija „Dusseldorfo pabaisa“. 1932 m. Stefan Okolowicz rinkinys

Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Marija Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose; Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas, Zakopanės stiliaus pradininkas. Po 1863 metų sukilimo visa šeima buvo ištremta į Tomską.

Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 d. Varšuvoje, mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienu svarbiausių dailininkų grupės „Formistai” ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai”, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre”). Witkacy tekstuose gilinamasi į būties slėpinius, dramose siekiama atskleisti metafizinius veikėjų pojūčius. Priklausęs moderniajai XX a. I pusės kultūrai, menininkas pats kūrė ir tvirtino svarbiausius jos bruožus – principingai neigė linijinio, nuoseklaus pasakojimo tradiciją, regimosios ir jausmų tikrovės iliustravimą, psichologinį realizmą, kurį vadino „meniniu viduriavimu”. 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, Witkacy nusižudė.

Witkacy vadinamas absurdo teatro pradininku; jis parašė arti keturiasdešimt dramų (tarp jų – „Mažame dvarelyje”, „Dvigalvio veršiuko metafizika”, „Beprotis ir vienuolė”, „Belzebubo sonata”, „Batsiuviai”), kurias statė ir stato žinomi Lenkijos ir kitų šalių režisieriai – tarp jų ir Tadeuszas Kantoras, ir Krystianas Lupa. Witkacy kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų; 1993-iaisiais nedidelį jo „Skečą” į lietuvių kalbą išvertė Giedrius Gabrėnas (vertimas skelbtas žurnale „Krantai”). Giedriaus Gabrėno išverstą Witkacy dramą „Mažame dvarelyje” 1993-iaisiais Panevėžio dramos teatre pastatė režisierius Saulius Varnas.

Apie Witkacy yra sukurtas lenkų režisieriaus Jaceko Koprowicziaus filmas „Mistifikacija” (2010) – veiksmas vyksta 1969-aisiais: paaiškėja, jog Witkacy nenusižudė, o tebėra gyvas ir toliau tęsia savo aistringus ir beprotiškus eksperimentus ne tik su menu, bet ir su gyvenimu.

Stanisław_Ignacy_WITKIEWICZ_Autoportretas_su_Tadeusz_Langier_Apie_1913_Stefan_Okolowicz_rinkinys

Stanisław Ignacy Witkiewicz. Autoportretas su Tadeusz Langier. Apie 1913 m. Stefan Okolowicz rinkinys

Parodoje eksponuojama devyniolika originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okolowiciziaus kolekcijai, skaitmeninių atspaudų. Didesnė dalis negatyvų daryta paties Witkacy. Juose – įdomios ir reikšmingos XX amžiaus pirmosios pusės meno pasaulio asmenybės: menininko tėvas S. Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

Parodos organizatoriai – Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės akademija, Trieste Contemporanea, Artspace, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, meno ir kultūros žurnalas „Krantai”, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Witkacy fotografijų paroda „Gražuolė ir pabaisa” yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos” dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, kuratorius – Darius Vaičekauskas.

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2018 m. gegužės 5 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Parašykite komentarą