Švietimo ir kultūros bendrystė: motyvuoja mokytis ir ugdo menu besidominčią ateities kūrėjų bendruomenę
Iniciatyvos pradžiaJau 2017 m. Klaipėdai siekiant tapti Europos kultūros sostine, viena iš strateginių prioritetinių miesto krypčių, numatytų programoje, buvo – kultūros bei švietimo bendradarbiavimo vystymas. Kūrėja Inga Norkūnienė pasakoja, kad nors Klaipėda Europos kultūros sostine netapo, dalį svarbių projektų buvo nutarta įgyvendinti įvairių kultūros įstaigų bei kūrėjų iniciatyva. Vienas iš jų – Klaipėdos moksleivių kultūrinių kompetencijų ugdymo modelis, kurį nuo 2018 metų kuruoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras. I. Norkūnienė ėmėsi šį modelį kurti bei įgyvendinti Klaipėdoje. Pagrindinė projekto idėja: moksleiviams ugdomuosius procesus organizuoti ne tik mokyklų klasėse, bet ir kultūrinėse miesto erdvėse, pasitelkiant mokytojų bei edukatorių pagalbą. Ši iniciatyva tęsiama ir šiemet. Tinkama įvairaus amžiaus moksleiviamsKūrybos praktikė pasakoja, kad kultūrinė integracija yra tinkama įvairaus amžiaus moksleiviams. Integruojant mokomuosius dalykus per kultūrinius aspektus mokomasi ne tik žinių, bet ir ugdomos visos 21 amžiaus kompetencijos. Mokymasis kultūrinėse institucijose, kūrybiškai panaudojant turimus įstaigų resursus, ugdomajame procese praturtina tiek moksleivius, tiek mokytojus naujomis patirtimis, mezgami ryšiai bei kuriamas santykis su miestu. Kiekvieną kartą, ruošiantis pamokoms kultūros įstaigoje, tiek iš švietimo, tiek iš kultūros aspektų yra atsižvelgiama į individualius klasės ir mokomųjų dalykų poreikius, o bendradarbiaujant ieškoma galimybių tuos poreikius maksimaliai atliepti. ,,Kuo anksčiau įgyjamos patirtys mokytis integruojant kultūros resursus, tuo labiau stiprinamas kūrybingumo gebėjimas, skatinamas smalsumas bei ugdomas suvokimas, kad mokslai bei žinios yra apie mus supantį pasaulį, jo veikimo principus, mūsų santykį į vykstančius procesus bei atsakomybes“ – mintimis dalijasi I. Norkūnienė. Nenustojama eksperimentuotiPagrindiniu iššūkiu I. Norkūnienė įvardija tai, kad projektas vis dar veikia eksperimentiniais principais, ieškant maksimaliai veiksmingiausio varianto tiek kultūros, tiek švietimo atstovams. Kadangi projekto pagrindinis siekis yra dviejų skirtingų sričių sinergija, pasitaiko įvairių iššūkių: mokyklos susiduria su vadybos, laiko planavimo, logistikos, lyderystės, kūrybiškumo klausimais, tuo tarpu vieni iš didesnių kultūros lauko iššūkių yra dažna edukatorių kaita, skirtingi darbo laikai, kurie neatitinka švietimo poreikių, ir papildomos asmeninės kultūros darbuotojų energijos sąnaudos, gilinantis į švietimo aspektus. Pasak I. Norkūnienės, šio projekto tęstinumas ir plėtra remiasi į motyvuotus kultūros ir švietimo vizionierius – entuziastus, kurie nuolat ieško naujų kelių ir turi drąsos rizikuoti. Tėvų bei pedagogų palaikymasI. Norkūnienė neslepia, kad moksleivių tėvai vertina ir pastebi mokymosi, pasitelkus kultūrinius potyrius, naudas. O mokytojai, kurie, dėka savo bendruomenės entuziastų, išbando tokio pobūdžio ugdomuosius procesus, dažnu atveju toliau, įtraukdami vis daugiau klasių, tęsia pamokų kultūros įstaigose kūrybinę kelionę. Nors neretai pedagogams pradžia būna pilna iššūkių ir neapibrėžtumo, tačiau palaikydami vieni kitus, dalindamiesi gerosiomis patirtimis, jų gebėjimai pritaikyti savo ugdomojo dalyko turinį, pasitelkiant kultūrinę integraciją, stiprėja. Be to, augant vaikų motyvacijai mokytis, didėja ir pedagogų motyvacija būti kūrėjais. Gerėja akademiniai rezultataiMokytojai neslepia, kad pastebi moksleivių, dalyvaujančių modelio programoje, akademinių pasiekimų pokyčius. Pasak I. Norkūnienės, mokymasis kultūros įstaigose sudaro sąlygas komandinio darbo gebėjimams stiprėti, moksleiviai išmoksta sklandžiau veikti komandoje ir suvokti savo vaidmenį tokio pobūdžio užduotyse. Be to, didelis dėmesys skiriamas pamokų refleksijoms, kurios ugdo mąstymo įpročius bei stiprina sąmoningą atsakomybių prisiėmimą už įsitraukimą į mokymosi procesus. Negana to, kultūros įstaigose kūrybiška pamokų pritaikymo struktūra, kiekvieną kartą kuriama unikaliai, siekiant ugdyti moksleivių asociatyvų, abstraktų ir kritinį mąstymą. Be privalomos švietimo programos temų moksleiviai dar įgauna platesnių žinių apie kultūrą, meno procesus ir visa tai atsispindi akademiniuose rezultatuose. Moksleiviai kuria ryšį su meno įstaigomisI. Norkūnienė džiaugiasi, kad pamokos kultūros įstaigose skatina tiek moksleivius, tiek mokytojus labiau domėtis kultūros ir meno procesais, atrasti Klaipėdos muziejus, bibliotekas, galerijas, teatrus ir kt. ,,Asmeninis ryšys, užsimezgęs su edukatoriais, tiesia bendrų patirčių kultūros projektuose bei giluminio kultūrinio pažinimo tiltus“ – pasakoja kūrėja. Moksleiviai, kurie mokosi kultūros įstaigose, vėliau į jas sugrįžta su šeimos nariais, kurie taip pat įsitraukia į edukacijas bei įvairius kitus kultūrinius procesus. Švietimo ir kultūros sinergija yra paremta išplėstomis galimybėmis ir leidžia pažinti vieniems kitus per kūrybinius bendradarbiavimo aspektus, o svarbiausia, kuria tvirtus ryšius su kultūros įstaigų būsimomis auditorijomis ir augina sąmoningai aktyvią ateities kūrėjų bendruomenę. Kultūrinių kompetencijų ugdymo modelio moksleiviams rengimą ir įgyvendinimą administruoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, projekto vadovė Inga Norkūnienė. KKKC informacija |