Prancūziškasis ART DECO

…būti Paryžiuje ir nepastebėti įmantriausiais raštais išraižytų metropoliteno stotelių tiesiog neįmanoma. Tai nuostabusis art deco stiliaus palikimas, be kurio Paryžius netektų dalies savo žavesio. Ką jau bekalbėti apie spalvinguosius art deco plakatus, atvirukus, papuošalų dėžutes ir pačius papuošalus, kuriuos atrasti galima kiekvienoje Paryžiaus suvenyrų krautuvėlėje ar blusų turguje. Ir pagaliau paryžietiška mada, nuolat inspiruojama neužuodžiamo, bet ore visada tvyrančio art deco kvapo…

Art deco stilius, dar vadinamas „art nouveau”, gimė trečiojo dešimtmečio Paryžiuje ir vos per kelis dešimtmečius užkariavo visą senąją Europą, europiečių kolonijas Afrikoje, Amerikoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Toks šio eklektiško stiliaus populiarumas susijęs su tuo metu Prancūzijoje, Anglijoje ir Amerikoje itin garbinamais moteriškais mados žurnalais. Būtent art deco epochoje tokie mados žurnalai kaip „Vogue” ar „Harper’s Bazaar” tapo prieinami ne tik siauram elito ir aristokratų sluoksniui, bet ir paprastoms moterims bei merginoms.

Madingų žurnalų prisiskaičiusios tarpukario Paryžiaus damos užsimanė puoštis Coco Chanel rūbais, perlų karoliais ir gyventi neįtikėtinai prabangioje aplinkoje. Pirmieji art deco interjerai Prancūzijoje buvo visiška egzotika. Brangiai apmokami meistrai prancūzų elitui ėmė gaminti baldus iš pačių brangiausių rūšių medienos – juodmedžio ir raudonmedžio. Įsijautę dekoratoriai baldus inkrustavo vėžlio šarvais, dramblio kaulu ir perlamutru, baldus dengė natūraliu šilku ir plunksnomis, o fotelius ir sofas aptraukdavo ryklių ir gyvačių oda ir net Afrikos žvėrių kailiais.

Didžiulę įtaką prancūziškajam art deco padarė ir vadinamasis „žaponizmas” – Japonijos estetinių kanonų perkėlimas į prancūzų madą, dizainą ir apskritai gyvenimo būdą. Japoniški puošybos elementai, geišų kimono siluetai, spalvingais raštais marginti audiniai, augalų ir paukščių motyvai užliejo prancūzišką mados pasaulį kaip cunamis. Būtent tuo metu Paryžiuje susiformavo iki tol stipriausia pasaulyje mados industrija. Mados sostine tapusiame mieste jau trečiajame dešimtmetyje buvo įsikūrę daugiau kaip 1000 mados namų ir „boutique” stiliaus mados ateljė.

Mados žurnalų puslapius okupavo tokie legendiniai dizainerių vardai kaip Jeanne-Marie Lanvin, Jean Patou, Madeleine Vionnet, Elsa Schiaparelli (kadaise atvėrusi kelią į mados industriją jaunajam Jean Paul Gaultier) ir, žinoma, skandalingoji art deco ikona – dailininkė Tamara de Lempicka, mados iliustratorius ir modeliuotojas Paul Poiret bei jau minėtoji Coco Chanel. Coco skrybėlaitė tapo tarpukario mados fetišu, maža juoda suknelė – klasikine ir geriausia investicija tikros damos drabužinėje, o perlų vėriniai, plunksnos, vėduoklės ir delninės – kultiniais aksesuarais. Beje, tikrus perlus netrukus pakeitė daug pigesnis padirbinys – perlamutras, kuris leido net ir paprastoms merginoms atrodyti lyg ką tik nužengusioms iš mados žurnalų puslapių.

Netrukus pamišimas dėl art deco ir džiazo muzikos į mados industriją paleido stiliaus kryptį, vadinamą „flapper” bei šukuosenos modelį „bob”. Tuo metu moterys pirmą kartą istorijoje išdrįso trumpai nusikirpti plaukus ir užsimauti kelnes! Štai Coco Chanel, išlaisvinusi moteris iš korsetų kalėjimo, pati pirmą kartą apsimovusi vyriškas kelnes, buvo palaikyta tikra akiplėša. Marlene Dietrich pozuojanti su koketiška cigarile dantyse, kelnių ir vyriškų kirpimų kostiumų dėvėjime pažengė dar toliau, o aktorė Louise Brooks tapo trumpos „bob” šukuosenos sinonimu.

Trisdešimtaisiais net buvo sukurtas animacinis personažas Betty Boop, kuri tapo įsimintinu „flapper” stiliaus merginos šaržu. Tai mergaitė trumpais juodais plaukais, „flapper” stiliaus suknele, šokanti čarlstoną ir pasirodanti ant kultinių, art deco maniera atspaustų grafikos plakatų, tuo metu siekusių sąlyginai milžiniškus tiražus.

Šiandieniniai mados žurnalai, inspiruoti šiuolaikinių dizainerių, vėl į savo puslapius susigrąžino art deco tendenciją. Šio stiliaus motyvus pastaraisiais metais galima įžvelgti ne vienoje prancūzų mados namų kolekcijoje: „Louis Vuitton”, „Hermes”, „Chanel”, „Yves Saint Laurent”, o taip pat japonų „Kenzo”, „Issey Miyake”, italų „Prada”, „Missoni” ir kt. Tačiau bene stipriausiai art deco įtaka pasireiškė Londono mados kūrėjų Holly Fulton, Mary Katrantzou ir indų kilmės dizainerio Manisho Aroros kūryboje.

Kulturpolis.lt