Maksimalizmas: šiuolaikinis neobarokas
Kai minimalizmo statybininkas Ludwig Mies van der Rohe sakė savo kultinę frazę „Mažiau yra daugiau“, tai tikrai negalėjo nuspėti, kad didieji dizaino eksperimentuotojai, kuriantys flamandiškame plote tarp Olandijos ir Belgijos, taip greitai privers visus trumpam užmiršti taisyklingąjį minimalizmą ir susižavėti akis draskančiu maksimalizmu. Maksimalizmas – XXI amžiaus neobarokas – architektūra ir dizainas be ribų, kur visiškai skirtingi istoriniai laikmečiai ir meno stiliai ne pjaunasi, o draugiškai sugyvena vienas su kitu, nepaisydami jokių stilistinių normų. Tai – tvarkinga netvarka ir alternatyva nusibodusiam minimalizmui. „Daugiau yra daugiau“ Maksimalizmą, kaip stilių, interjero dizaineriai įvardijo ne taip jau seniai, vos prieš keletą metų, kai Italijoje, Milano dizaino savaitėje iš naujo atgimė neobarokas. Olandų ir belgų dizaineriai, kurie kurdami objektus tikriausiai galvoja „daugiau yra daugiau“, naująsias barokines manieras Milane demonstravo ir šiemet, milžiniškose parodos „Salone Internazionale del Mobile“ erdvėse. Ir olandų, ir belgų dizaineriams būdinga balansuoti ties originalumo ir kičo riba, eksploatuoti minimalizmą ir maksimalizmą vienoje erdvėje, moderniai interpretuoti barokinius motyvus, vietoje simetriškų formų rinktis asimetriją, suteikti interjerams ir baldams žaismingų, šmaikščių detalių ir, svarbiausia – jie nebijo įsileisti pačių įvairiausių spalvų, nuolat ieško inovatyvių medžiagų, suteikiančių baldams ir interjero aksesuarams naujas, netikėtas formas, faktūras bei tekstūras. Būtent toks yra kultinis dizaino „sindikatas“, jungiantis olandų ir belgų dizainerius bei architektus – MOOOI. Šiam gamintojui kuriantys dizaineriai nuolat balansuoja ties kičo riba, tačiau jos neperžengia, o pasiūlo kone pačius įdomiausius ir originaliausius daiktus ir interjero koncepcijas žmonėms, kurie nebijo rizikuoti, eksperimentuoti, na ir, žinoma, neturi saiko, bet turi pinigų. Maksmalizmas juk negali kainuoti minimaliai… MOOOI ekspozicijos: akis draskantis neobarokas Pernai MOOOI, kurdami savo didžiąją ekspoziciją Milano Tortonos rajone, trynė ribą ne tik tarp istorinių laikmečių ir meno srovių, bet ir tarp architektūros, dizaino, fotografijos bei tapybos. Tai pasireiškė grand kolaboracija su garsiu olandų fotografu Erwin Olaf, kurio fotografijos yra labai tapybiškos, ir dažnai primena paveikslus iš dailės istorijos muziejų. Tiesa, kinematografiški jo fotografijų herojai būna nužengę iš XXI-ojo amžiaus, tačiau fotografo pagalba jie neretai „apsigyvena“ istoriniuose interjeruose. Taigi, susijungus MOOOI ir Erwin Olaf pajėgoms, Tortonos sandėliai virto sofistikuota dizaino ir kinematografiškų fotografijų paroda. Dizainerių Marcel Wanders, Studio Job, Joost van Bleiswijk, Edward van Vliet, Neri & Hu, Nika Zupanc, Bart Schilder, Bertjan Pot, Raimond Puts, Lorenza Bozzoli ir ZMIK (Mattias Mohr ir Rolf Indermuhle) sukurti dizaino objektai kartu su nuogais įvairiaspalviais plastiko manekenais ir atsitiktiniais daiktais (pvz. tokiais kaip krepšinio kamuolys, senovinis kompiuteris, paukščių iškamšos ar sportbačiai) buvo demonstruojami milžiniškų, 4,5 m dydžio, Erwin Olaf fotografijų fone. Šiemet MOOOI savo ekspozicija Milane ir vėl pabandė pranokti save. Milžiniškoje 1 700 kv. m pramoninėje erdvėje jie įrengė daugiau nei įspūdingą postmodernistinę gyvenamąją erdvę, įkvėptą klasikinės Italijos architektūros. Naujausios 2014-ųjų MOOOI kolekcijos baldai ir interjero detalės buvo eksponuojami ir vėl didžiulių, 4,5 m aukščio, fotografijų fone, kuriose garsus architektūros ir interjero fotografas, italas Massimo Listri iš įvairių perspektyvų užfiksavo Romos Vatikano muziejus ir Palazzo Pitti rūmus Florencijoje. Tokioje atmosferoje buvo pristatyti baldai, sukurti žymiausių šių dienų olandų ir belgų dizainerių: Alvin Tjitrowirjo, Bertjan Pot, Danny Fang, Joost van Bleiswijk & Kiki van Eijk, Scholten & Baijings, Studio Job, na ir, žinoma, Marcel Wanders – MOOOI sielos ir vado. MOOOI dizaino objektai Marcel Wanders šiemet buvo ypač produktyvus, jis pristatė daugiau nei tuziną naujų baldų ir interjero detalių. Ekspozicijoje buvo galima pamatyti jo naująją debesų sofą „Cloud“, kurios formos primena cukraus vatą ar mažus apvalius debesis, tačiau viduje slepiasi tvirtas plieno rėmas, neturintis nieko bendro su išoriniu trapumu ir minkštumu. Tiesa, parodoje daugiau vietos buvo skirta dizainerio austų minkštųjų baldų kolekcijai „Zio“, derinančiai organines formas ir tiesius pjūvius. „Ar kada esate įsimylėję sėdėdami ant kėdės arba sofos?“ – paklausė Marcel Wanders, pristatydamas užapvalintų formų minkštųjų baldų komplektą „Love“, į kurį pažvelgus nekilo abejonės, kad tai įmanoma. Tuo tarpu Antverpeno dizainerių dueto „Studio Job“ stende puikavosi naujas požiūris į popierių, kaip puikią medžiagą tvirtiems baldams gaminti. Tęsdami savo praeitų metų neobarokinio stiliaus eksperimentus su kartonu ir ąžuolo faneruote, jie sukūrė popierinį rašomąj stalą „Paper“. Tvirtai ir patikimai atrodantis stalas pagamintas iš kartono, jo paviršius dengtas ąžuolo fanera ir poliuretano lako sluoksniu, o stalviršis – iš natūralaus ąžuolo. Dar vienas naujas „Studio Job“ eksperimentas – įspūdingas kilimas „L’Afrique“. Ant poliamido medžiagos atspausdinti tradiciniai Afrikos motyvai, improvizuotos kaukės ir džiunglių floros elementai, atrodantys išties šiuolaikiškai ir originaliai. Olandų dizainerių duetas „Scholten & Baijings“ pristatė pūsto stiklo pakabinamų šviestuvų kolekciją „Colour Globes“, kurių spalvingų geometrinių formų žaismas ir skaidraus stiklo sluoksnis sukelia naują futurizmo jausmą. Tuo tarpu Bertjan Pot, dizaineris iš Roterdamo, demonstravo universalų šviestuvo modelį su integruotomis burbulo formos lemputėmis – „Prop Light“. Šį šviestuvą galima kabinti ant lubų, pritvirtinti prie sienos arba pastatyti ant grindų, be to, jis tinka ir namuose, ir biure, ir visuomeninėse erdvėse. DROOG ekspozicija: maksimalizmas – erdvė minimalizmui Vieni iš olandiško dizaino lyderių – dizaino gamintojas DROOG, Milane taip pat pristatė ekspoziciją, kurioje modernus gyvenimas persipynė su istorinėmis inspiracijomis, jungiančiomis baroką ir modernizmą. DROOG įkvėpė Nyderlandų nacionalinis meno ir istorijos muziejus „Rijksmuseum“ Amsterdame, atspindintis istorinį maksimalizmą. DROOG ekspoziciją, pavadinimu „Rijksstudio m2“, apipavidalino grafikos dizainerė Irma Boom, animavusi legendinių olandų baroko tapytojų Vermejerio, Rembranto ir kitų paveikslus. Klasikinių paveikslų siužetai tapo animuotais tapetais, diktuojančiais naujausias interjero spalvų tendencijas, o jų fone atsidūrė ir DROOG siūlomos inovacijos – naujausi baldai bei interjero aksesuarai. Tai – stiklo serija AA, trijų dimensijų servetėlių laikikliai, guminės tekstūros staltiesės, olandiško minimalizmo svetainės ir vonios baldai iš natūralaus medžio, dizainerio Maarten Baas sukurtos organiškų formų porceliano žvakidės, kurios atrodo lyg plastikinės, o taip pat Richard Hutten sukurta naujoji interjero detalių ir indų kolekcija „The New Original“, įkvėpta Kinijos. Nuotraukos MOOOI, Peer Lindgreen, Valentina Zanobelli, Erwin Olaf, Massimo Listri, Nicole Marnati, DROOG, Rijksmuseum. |